Rašyti "tag'e" "Kaip tai veikia"
„Pažaliuojate“ plaukdami keltu?
Kai laivas susiduria su bangomis, jis paprastai supasi iš vienos pusės į kitą. Tai gali kelti diskomforto jausmą juo plaukiantiems žmonėms – kitaip tariant, jie gali susirgti jūrlige, o tai tikrai nėra smagu. Problemos sprendimas – stabilizatoriai, sumontuoti visuose mūsų keltuose. Paprasčiau tariant, stabilizatoriai – tai sparnai, montuojami po vandeniu kiekvienoje korpuso pusėje. Jie stipriai…
Kaip išteeeempti keltą?
Per visą „Stena Line“ istoriją mes padidinome keletą keltų, norėdami padidinti jų pajėgumus. Paskutinį kartą tai buvo padaryta 2007 m., kai „Britannica“ ir „Hollandica“, plaukiojantys maršrutu Hukvan Holandas–Haridžas, buvo pailginti net 50 metrų (padalinus per pusę.) Tuomet pervadinome keltus į „Germanica“ ir „Scandinavica“ ir perkėlėme juos į Geteborgo–Kylio maršrutą. Beje, šiais metais šis maršrutas švenčia…
KOKS SKIRTUMAS TARP LAIVO SRAIGTO IR ORLAIVIO SPARNO?
Iš tikrųjų mažesnis, nei jūs galvojate. Sraigtas, žinoma, yra tai, kas stumia laivą į priekį ir atgal vandenyje. Jo veikimas grindžiamas tuo pačiu principu, kokiu grindžiamas orlaivio sparnų veikimas. Orlaivio sparnai yra išlenkti, kad viršuje ir apačioje susidarytų oro greičio skirtumas. Dėl to susidaro kilimo jėga, leidžianti lėktuvui skristi. Tie patys principai taik...
Neleisk skysčiams įsiūbuoti laivą!
Įsivaizduokite didelį laivą, pakrautą skysčiais – pavyzdžiui nafta (kaip dažniausiai būna). Vienoje didelėje talpykloje skystis smarkiai juda, nes laivas susiduria su bangomis. Taip yra todėl, kad skysčio paviršius turi daug laisvos vietos. Kaip galite įsivaizduoti, toks judėjimas daro neigiamą poveikį laivo stabilumui. Norėdami išspręsti šią problemą, laivo statybininkai paskirsto skystį į mažesnes talpyklas, taip sumažindami…
PUSIAUSVYROS PALAIKYMAS BALASTO PAGALBA!
Ar esate girdėję žodį „balastas“? Jis yra kilęs iš senovinio šiaurės regiono žodžio „barlast“, kuris reiškia be („bar“) krovinio („last“). Iš štai kodėl… Kai laivas yra visiškai pakrautas (sakykime, keltas, gabenantis šimtus automobilių ir vilkikų), krovinio svoris gramzdina laivo korpusą į vandenį. Tai yra gerai, nes, kaip Jūs žinote iš mūsų seria...
Kaip pasverti keltą?
Jeigu matėte pirmą mūsų laidos epizodą, kuriame mes kalbėjome apie plūdrumą, prisimenate, kad laivo išstumiamo vandens svoris yra lygus paties laivo svoriui. Tai žinoma kaip Archimedo dėsnis. Bet kaipgi nustatyti to vandens svorį? Laivų statytojai išsprendė vandens svėrimo problemą, nupiešę išstūmimo žymas kiekvienoje korpuso pusėje. Jūs tikriausiai esate jas matę ties vaterlinijos (waterline) – jos yra…
KO KARALIUS NEŽINOJO…
Užsakydamas karališkąjį karo laivą “Wasa”, Švedijos karalius Gustavas II Adolfas tikrai nieko nežinojo apie svorio centro svarbą. Jis užsakė pastatyti papildomą pabūklą denyje – ir „Wasa“ apsivertė savo pirmojo reiso metu 1628 metais. Atvejis, kurio Švedijos laivų statybos pramonė negalėjo numatyti. Projektuojant laivus, svorio centras yra pagrindinis parametras. Paprastai kalbant, tai yra vienas objekto taškas,…
Keistas dingstančio vandens atvejis…
Pasaulyje nėra krano, galinčio pakelti 20 000 tonų sveriantį laivą į orą. Nepaisant to, retkarčiais tenka atlikti po vandeniu esančios laivo korpuso dalies dažymo, priežiūros ir remonto darbus. Žinoma, neįmanoma to padaryti, kol laivas yra vandenyje. Taigi koks yra problemos sprendimas? Pagrindinis tikslas – padaryti taip, kad aplink laivą esantis vanduo išnykt...
Tai ne šiaip sau sugalvotas papuošimas: taip mes saugome planetą!
Jūs tikriausiai pastebėjote lemputės formos išsikišimą laivo priekyje (bulb). Visi mūsų keltai turi tokią dalį. Tačiau kodėl ji tokia ir kam ji skirta? Ši lemputės formos laivo dalis yra sumanus išradimas, padedantis mažinti laivo pasipriešinimą plaukimo metu. Rezultatas – didesnis laivo greitis, mažesnės degalų sąnaudos, taigi atitinkamai ir mažesnės sąnaudos bei mažesnė įtaka a...
Kas iš tiesų priverčia laivą plūduriuoti?
Ar kada susimąstėte, kodėl vieni daiktai plūduriuoja, o kiti ne? Tą pati svarstė ir „Stena Danica“ šeimininkas bei laidos „Kaip tai veikia?“ antras vedėjas Sigurd. Toks pat klausimas kilo ir graikų matematikui Archimedui, kuris gimė prieš beveik 3 000 metų. Iš tiesų viskas prasidėjo vonioje ir kilęs klausimas tada buvo visai kitoks. Archimedas norėjo sužino...