ALAN JUNGER PIRMASIS „STENA GERMANICA“ KAPITONAS

Kapitonas Alan Junger buvo pirmasis, vadovavęs į Kylį plaukiančiam „Stena Germanica“ keltui. Toliau pateikiame pasakojimą apie pirmąją „Stena Germanica“ kelionę ir tai, kas vyko kelte laikui bėgant.

1967 m. balandžio 24 d., maždaug 19 val., kapitonas Alan Junger išplukdė „Stena Germanica“ į pirmąją kelto kelionę iš uosto Geteborgo širdyje link Kylio. Tą dieną švietė saulė, o keltas buvo pilnas susijaudinusių keleivių. Tarp jų buvo ir laivo savininkas Sten A. Olsson, taip pat Stadtraat Rolf Renger iš Kylio, jo žmona, bei uosto direktorius Stig Axelsson.

Alan Junger, kuriam šiandien viso labo devyniasdešimt vieneri, prisimena kelionę taip, lyg ji būtų įvykusi vakar. Jis buvo priblokštas nuostabaus Norvegijoje pastatyto naujojo laivo, kurio statybos pabaigą pats stebėjo. „Stena Germanica“ buvo įrengtos naujausios technologijos ir galingiausi tuo metu buvę 17 000 arklio galių varikliai, leidę pasiekti iki 23 mazgų greitį. Tuo metu joks kitas keltas negalėjo išvystyti tokio greičio. Buvo planuojama maršrutą iš Geteborgo iki Kylio ir atgal įveikti per 24 valandas, ir „Germanica“ kurį laiką taip ir plaukiojo. „Stena Germanica“ buvo puikus keleivinis keltas, kadangi jame buvo įrengti labai geri stabilizatoriai. Alan Junger ypač gerai prisimena vieną atvejį, įvykusį žiemą 1960 m. pabaigoje, kai visa Kylio pakrantė užšalo. Tuomet kapitonas įsitikino, kad „Stena Germanica“ pasižymėjo labai geromis ledlaužio savybėmis ir sugebėjo sėkmingai pasiekti uostą.

Pirmosios kelionės dieną nuotaika „Stena Germanica“ denyje buvo nuostabi. Keleiviams padarė įspūdį restoranų ir barų interjeras, o maistas, kuriuo rūpinosi mūsų pirmosios klasės šefas, sulaukė puikių atsiliepimų. Po vakarienės keleiviai galėjo mėgautis šokiais ir gyva orkestro muzika.

Viename iš viršutinių denių buvo įrengtos pirmos klasės kajutės. Dažnai vienas gerai žinomas laivų savininkas iš Norvegijos keliaudavo su „Stena Line“ ir visada užsisakydavo vieną iš šių kajučių. Alan Junger papasakojo, kad šio keleivio žmona visada atidžiai įsimindavo šių jų interjerą. Vieną kartą, atvykusi į savo kajutę, pastebėjo, kad nėra antklodės. Ji žinojo, kas buvo apsistojęs kajutėje prieš ją, todėl spėjo atbėgti į automobilių denio kaip tik laiku, kai keleiviai ketino palikti keltą. Moteris pastebėjo į „Rolls Royce“ besėdantį keleivį, pribėgo, atlapojo dureles ir, pastebėjusi antklodę, dengusią turtingojo keleivio kojas, ištarė „Tai priklauso man!“ ir pačiupusi antklodę užtrenkė dureles.

Kitą kartą viena keleivė šventė savo gimtadienį su savo kolegomis viename iš mūsų Kylio kruizų. Besibaigiant kelionei, prieš pat keltui įplaukiant į kanalą link Geteborgo, mergina, šventusi savo gimtadienį, pasijuto blogai dėl širdies problemų. „Stena Germanica“ pasuko į krantinę, kur jau laukė pasiruošusi padėti greitosios medicinos pagalbos brigada. Gydytojai nuskubėjo į keltą, kad padėtų keleivei. Kai jie grįžo į greitosios pagalbos automobilį, nustebo išvydę visus merginos kolegas automobilio viduje. Paprašyti išlipti iš greitosios pagalbos automobilio, puikiai nusiteikę šventės dalyviai atkirto: „Jai viskas gerai, jei gali į namus vykti taksi automobiliu“.

Kapitonas Junger nesistebi, kad Geteborgo–Kylio maršrutui šiais metais suėjo 50 metų ir kad „Stena Line“ tapo viena didžiausių laivybos įmonių pasaulyje. Jis mano, kad vienas iš svarbiausių „Stena Line“ sėkmės veiksnių yra gebėjimas pasamdyti puikius darbuotojus. Kapitonas visada prisimins su „Stena Line“ praleistus metus ir visus nepaprastus įvykius, nutikusius vadovaujant keleivius plukdančiam keltui – šis darbas labai skyrėsi nuo ankstesnių konteinerių kelto kapitono pareigų. Alan Junger visuomet sakydavo, kad Sten A. Olsson buvo žmogus su vizija, kuris visuomet skirdavo laiko pasikalbėti su savo darbuotojais ir jų išklausyti.