Istorija apie keltą „Stena Carrier“

Keltai | 1 komentaras

         Septintojo dešimtmečio pabaigoje laivyba sparčiai pajudėjo link naujojo etapo, kuomet mažesni kroviniai pradedami komplektuoti į didesnius – tolimųjų reisų atveju – į konteinerius, trumpųjų reisų atveju – į priekabas. Konteineriniai laivai ir krovininiai keltai, gabenantys tranzitinius krovinius, pradejo tapti kasdienybe. 1969 m. „Stena“ užsisakė krovininį keltą daugiausia sunkvežimių ir priekabų gabenimui augančiai Geteborg-Kyl linijai. Vis dėlto, dėl „Stena“ unikalaus verslo aplinkos jautimo ir meistriško užsakomųjų vežimų vykdymo, prie šio kelto prisijungė ne vienas to paties tipo laivas ir taip prasidėjo „Stena“ modernių ro-ro laivų era. Krovinių gabenimas į Kylį taip ir nebebuvo vykdomas.

Istorija

1969 m. balandžio mėn. Stokholme įsikūrusi laivybos kompanija „AB Svea“ pristatė naujai pastatytą krovininį keltą „Servus“, skirtą linijai tarp Geteborgo ir Halo miestų. „Servus“ turėjo atvykti iš „Skandia“ uosto šiaurės vakaruose įsikūrusių dokų šalia „Stena Line“ buvusio Vokietijos terminalo ir papildomos „Stena Germanica“ skirtos vietos. „Svea“ nauji statybos projektai neabejotinai turėjo padaryti didžiulį įspūdį Sten A. Olsson. 1969 m. pradžioje „Stena“ įmonių grupė išleido iš laivų statyklos „Kristiansands Mekaniske Verksted A/S“ (KMV) Kristiansande, Norvegija, ir pridavė eksploatavimui savo pirmąjį krovininį keltą.

Pradinė krovininio kelto idėja buvo pakeisti „Stena Germanica“ Geteborgo-Kylio linijoje. Periodiškai buvo stebimas per didelis sunkvežimių skaičius lyginant su vietų kelto kajutėse skaičiumi ir padidėjusios priekabų apimtys. Mūsų turimais šaltiniais, toks sumanymas buvo norvegų – „Stena“ ir laivų statyklos bendradarbiavimo rezultatas. Tai buvo produktyvus patrauklaus ir šiuolaikinio dizaino 2500 dwt keltas. Konstrukcinė schema su keturiais pagrindiniais varikliais buvo išskirtinai norvegų mintis. Bergene įsikūrusios „Normo“ įmonės gamybos variklius patvirtino „Bergen Mekaniske Verksted“ vyriausiasis technologijų pareigūnas Sigurd Mikkelsen.

Pirmasis „Stena“ krovininis keltas niekuomet nebuvo eksploatuojamas Geteborgo-Kylio linijoje. 1970 m. balandžio 20 d. nuskendo Kanados keltas „Patrick Morris“, dėl ko Kanados nacionalinei laivybos kompanijai („CN“) beviltiškai prireikė kaip galima greičiau pakeisti šį laivą. Sven Lindholm vadovaujamas „Stena“ frachtavimo skyrius buvo užmezgęs gerus santykius su „CN“ po sėkmingo „Stena Danica“ sandorio. Prabėgus kelioms savaitėms po laivo nuskendimo, „CN“ pravedė derybas su „Stena“ ir netrukus susitarė dėl 30 mėnesių naujo kelto nuomos sutarties sąlygų. „Stena Carrier“ pristatyti buvo sutarta 1970 m. spalio 1 d. ir laivas nedelsiant išplaukė į Kanadą.

Kitų serijų „Stena“ krovininiams keltams pavadinimai buvo suteikti rinkodaros tikslais ir pirmoji serija buvo pavadinta („Stena“) „Seacarrier“. Naujos veiklos sėkmės pastūmėta, „Stena“ pamažu pradėjo teikti vis daugiau užsakymų ir 1970-1972 m. laikotarpiu pasistatė keturis laivus trijose skirtingose Norvegijos laivų statyklose. Visa laivų serija iš dalies buvo pastatyta dėl mažo Norvegijos laivų statyklų užimtumo, nes jos anksčiau daugiausia statydavo žvejybos laivus. „Stena Carrier“ buvo pastatytas 1970 m. Kristiansande („KMV“; numeris 215), „Dalriada“ – 1971 m. Haugesiunde („Lothe Brødrene A/S, Flytedokken“; numeris 31) ir „Stubbenkammer“ – 1971 m. Brevike („Trosvik Verksted A/S“, numeris 94). Visi šios serijos laivai buvo išnuomoti Didžiosios Britanijos („Dalriada“), Kanados („Stena Carrier“) ir Rytų Vokietijos („Stubbenkammer“) geležinkelio linijoms. Ketvirtas laivas buvo pastatytas Brevike, tačiau jis buvo parduotas Didžiosios Britanijos nacionalinių geležinkelių kompanijai „British Rail“ ir perduotas 1972 m. balandžio mėn. „Anderida“ vardu.

Iki aštuntojo dešimtmečio vidurio suomių ir libiečių laivybos kompanijos pagal „Seacarrier“ koncepciją pastatė įvairiausių modifikacijų variantų.

„Stena“ ir toliau užsakinėjo vis daugiau ir daugiau modernių krovininių keltų, kurie įgavo ro-ro keltų pavadinimą (angl. Roll-on/roll-off, nuo roll, „riedėti, ridenti“). Netrukus buvo išmokta per trumpą laiką pastatyti lanksčius laivus, kurie galėjo būti pritaikyti pagal užsakovo poreikius. Jau 1973 m., vadovaujant vyriausiajam inžinieriui Sven Råwalls ir frachtavimo viršininkui Sven Lindholm, buvo pakloti pamatai modernios „Stena RoRo“ įmonės atsiradimui. Aštuntajame dešimtmetyje Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, Austrijos ir Pietų Korėjos laivų statyklose buvo pastatyti 26 nauji šešių skirtingų serijų ro-ro krovininiai laivai.

Pirmojo „Stena“ krovininio kelto gyvavimas buvo ilgas ir pilnas nuotykių. Pasibaigus nuomos sutarčiai su Kanada, 1974 m. vasarą „Stena Carrier“ buvo parduotas Didžiosios Britanijos investicinei kompanijai ir perduotas Didžiosios Britanijos geležinkelio linijoms priklausančios laivybos kompanijos „Sealink“ eksploatavimui siekiant gabenti krovinius tarp Škotijos ir Šiaurės Airijos. Laivas buvo pavadintas „Ulidia“ vardu. 1981 m. jis buvo parduotas Graikijai, o dar po kelerių metų – Egiptui. Į šiaurės vandenis jis sugrįžo 1987 m. ir Norvegijoje buvo perstatytas į lengvųjų automobilių bei keleivių pervežimui skirtą keltą plaukiojimui Norvegijos vidaus vandenyse „Fjordveien“ vardu. Po trumpo eksploatavimo tarp Alandų ir Suomijos, kur jo pavadinimas buvo sąmojingai pakeistas į „Fjärdvägen“ (žodžių žaismas švedų kalba ankstesnio pavadinimo norvegų kalba atžvilgiu), 1996 m. jis sugrįžo į Norvegiją ir buvo eksploatuojamas tarp Moso ir Horteno „Holger Stjern“ vardu. Dėl naujų šioje linijoje atsiradusių keltų šis keltas atsidūrė Italijoje ir buvo eksploatuojamas Mesinos sąsiauryje. Po kelerių metų jis atkeliavo į Turkiją ir pradėjo plaukioti po Juodąją jūrą. Laivo gyvavimas baigėsi tik 2011 m., po 41 metų tarnybos, kai buvo atiduotas į metalo laužą Turkijos mieste Aliagoje.

 

Faktai apie keltą

Pristatytas 1970 m. spalio mėn. „Kristiansands Mekaniske Verksted A/S“, Kristiansandas, Norvegija.

Ilgis: 106,5 m

Plotis: 16,0 m

Bendras tonažas: 1,599

Keleiviai: 12

Talpa: 45 dvylikos metrų ilgio priekabos ir 50 lengvųjų automobilių

Greitis: 17 mazgų

 

 

Tikimės, kad Jums buvo įdomu 😉

Sandra

Sveiki, mano vardas Sandra. ;) Dirbu Stena Line kompanijoje jau kelis metus, ir labai myliu savo darbą. Kai po darbo lieka laiko poilsiui, renkuosi keliones. Gyvenant Klaipėdoje, šalia Baltijos jūros - keltai man yra labai aktualus keliavimo transportas. Norėčiau su Jumis pasidalinti savo žiniomis. Tikiuosi sudomins, ir, be abejo, būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę. ;)

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.