10 faktų apie Baltijos jūrą

2016-08-18 | Lietuva | 7 komentarų

Baltijos jūra – tai jauniausia jūra pasaulyje, o jos ekosistema – viena iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. Nors Baltijos jūra visai šalia mūsų, tačiau ar daug apie ją žinome? Pateikiame 10 faktų apie mūsų valstybės krantus skalaujančią jūrą.

1. Nors Baltijos jūra nėra labai gili ar audringa, nėra čia ir klastingų rifų, tačiau jos dugne guli tūkstančiai nuskendusių laivų. Panašių radinių gausa palyginti seklios Baltijos dugne stebinti neturėtų: šioje vidinėje Europos jūroje nuo seno kirtosi geopolitiniai daugelio šalių interesai, vyko įvairios kovos, skendo laivai bei jų įgulos.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2bvB26t

2. Gaila, bet Baltijos jūra yra viena labiausiai kenčiančių jūrų pasaulyje. Pagrindinės problemos, nuo kurių pastaraisiais dešimtmečiais kenčia Baltijos jūra, yra žuvų išgaudymas, naftos išsiliejimai ir tarša iš supančių teritorijų, ypač pernelyg didelis patenkančių maistinių medžiagų – azoto ir fosforo junginių – kiekis ir su tuo susijusi eutrofikacija (ekosistemos kitimas).

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2bhqsBQ

 

3. Iš skandinavų šaltinių žinoma, kad vikingai gana dažnai atplaukdavo į mūsų kraštus, o kuršių piratai XI-XIII amžiais pasiekdavo ir Danijos pakrantes. Tačiau kol kas vikingų laivų neaptikta.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2bKGebh

4. Rytinėje Baltijos jūros dalyje gausu ypatingų žuvų – nėgių. Jos gaudomos ir Lietuvoje. Nuo seno Pamario krašte ir Klaipėdoje buvo ypatingi nėgių paruošimo būdai. Iš Klaipėdos paruoštos nėgės būdavo išvežamos į Vokietiją.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2aYSJPk

5. Vasarą pajūryje galima matyti, kaip žvejai, iki kelių vandenin įsibridę paskui save traukia semtuvą ir ant kranto rūšiuoja spurdantį laimikį. Pasidomėjus, ką tokiuose sėkliuose galima sugauti, sužinome, kad tai skaidrūs vėžiukai – smėlinės krevetės. Šie vėžiagyviai svarbūs priekrantės seklių bendrijos nariai: valo mūsų vandenis nuo irstančios maitos sankaupų, kartu tai ir daugelio žuvų maistas.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2bhw5Qr

6. Pasaulyje šiuo metu žinoma daugiau kaip 250 gintaro rūšių ir kasmet atrandama naujų.Vienintelio Baltijos gintaro sudėtyje nėra sunkiųjų metalų priemaišų, todėl jis itin tinkamas naudoti medicinoje ir kosmetikoje. O būtent Baltijos jūros regione randama 80 % viso pasaulio gintarų. Dabar yra žinoma apie šimtą gintaro telkinių, Baltijos jūroje jų daugiausia. Taip pat Baltijos gintaras laikomas itin geru, nes jį lengviausia apdirbti. Jis yra kietesnis, nes sudarytas iš spygliuočių medžių sakų, o štai kitų regionų gintarai trapūs, nes susidarę iš lapuočių medžių sakų.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2b1svNq

7. Nors Baltijos jūros delfinai – vieninteliai Švedijos pakrančių vandenyse gyvenanti banginių rūšis, niekas iki šiol nežino, kiek jų yra iš tikrųjų. Baltijos jūros delfinai yra vieni mažiausių banginių būrio atstovai. Šie 120 – 225 cm dydžio gyvūnai yra banginių ir delfinų giminaičiai. Gaila, tačiau, pasak mokslininkų, šiai Baltijoje gyvenančiai rūšiai gresia išnykimo pavojus.

 

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2boWDBP

8. Baltijos jūra, nepaisant jos geografinės padėties, užšąla ne visa ir ne visada. Tai šiltos Šiaurės Atlanto srovės įtaka. Šiltomis žiemomis ledai tesusidaro vien įlankų viršūnėse, o šaltomis ir ilgomis žiemomis užšąla ne tik Botnijos įlanka, bet ir Danijos sąsiauriai bei pietvakarinė jūros dalis. Tačiau dažniausiai ledu pasidengia tik visa šiaurinė Baltijos dalis, Suomių ir Rygos įlankos. Centrinė bei pietvakarinė dalys neužšąla.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2bE4eeW

9. Būdingas Baltijos kraštovaizdžio elementas – Kuršių nerija. Jos puošmena – pustomo smėlio kopos; kai kurios jų aukštesnės kaip 60 metrų. Smėlynai nerijoje užima 12 % teritorijos, o 70 % – apaugusi miškais (tai miškingiausia vieta Lietuvoje). Kuršių nerijai būdingas savitas klimatas. Įtakos turi jūra ir marios, vėjus užstojantis kopų barjeras. Vasarą nerijoje daugiau negu žemyne būna saulėtų dienų, čia mažiausi paros ir metų temperatūros svyravimai, vėlesnis pavasaris, tačiau ilgas ir šiltesnis ruduo. Beje, tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė teka ir leidžiasi nuo vandens paviršiaus.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalapio http://bit.ly/2bE4eeW

10. 1913 metais Vokietijoje į Baltijos jūrą buvo išmestas butelis su žinute jo viduje. Butelį į jūrą įmetė 20-metis kepėjo sūnus Richard Platz, žygio su gamtos mėgėjų grupe metu. Vienas žvejys 2014 metais alaus butelį su rašteliu ištraukė iš Baltijos jūros prie Kylio. Berlyne gyvenantis vienas genealogijos žinovas surado A. Erdmann, siuntėjo anūkę, kuri niekada nematė R. Platzo – senelio iš motinos pusės, mirusio 1946-aisiais, 54 metų amžiaus. Erdmann laikraščiams pasakojo, kad šis netikėtas atradimas įkvėpė ją peržiūrėti šeimos albumus ir daugiau sužinoti apie savo senelį.

Capture

Nuotrauka paimta iš tinklalpio http://bit.ly/2b3nwJ8

Tai tik keletas faktų apie Baltijos jūrą, tačiau tikimės, kad prisiminėte, kas buvo pamiršta, o galbūt pavyko sužinoti ką nors naujo.

Naudoti tinklalapiai:

www.worldamberroad.travel.lt

www.mediapro.lt

www.lt.wikipedia.org

www.istidom.lt

www.glis.lt

www.technologijos.lt

www.albatrosas.lt

 

Norite keliauti Baltijos jūra? Gal Jus domina kelionė į Švediją ar Vokietiją?

Trumpiausias reisas keltu – tik 8,5 val. į Švediją!

Užsisakykite kelionę keltu čia.

Laikas keliauti su „Stena Line“!

 

Iki pasimatymo kelte!

Simona Zakarytė

Sveiki, esu Simona :) Darbas Stena Line man patinka, nes suteikia galimybę sužinoti daug naujo apie kitas šalis bei pažinti kitas kultūras. Taip pat turiu galimybę padėti kitiems žmonėms, suteikdama naudingos informacijos ar padėdama išsirinkti geriausią pasiūlymą.

Parašyti atsakymą: Atšaukti atsakymą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.