1963 METAI

Stena Line istorija | Komentarų nėra

Daugelis gyvenusiųjų 1963-aisias, prisimena tuos metus. Jie prasidėjo labai šalta žiema, kuomet jūra aplink Švediją pasidengė ledu, o laivybos pramonė susidūrė su rimtais sunkumais. Vėliau tais metais paaiškėjo, kad pulkininkas pilotas Stig Wennerström šnipinėjo Švedijoje Tarybų Sąjungos naudai. Lapkričio mėn. Dalase buvo nušautas JAV prezidentas John F. Kennedy ir pasaulį ištiko šokas. 1963 metai iš tiesų buvo labai dramatiški.

Mūsų bendrovė, vėliau tapusi „Stena Line“, vis dar vadinosi „Skagenlinjen“. Tai metais žiemos maršrutai Baltijos jūra buvo vykdomi iki vasario, o po to reikėjo padaryti pertrauką dėl susidariusio ledo. Tuo metu „Skagenlinjen“ jau intensyviai planavo ateinantį sezoną. Antrinė rinka buvo atidžiai ištirta, ypač Vakarų Vokietijoje, siekiant gauti tinkamus laivus sezono pradžiai.

Jau sausio mėnesį įsigytas Gotlando bendrovės laivas „Visby“ – tvirtas 1924 m. pastatytas laivas su ledlaužio funkcijomis ir puikiu modernizuotu interjeru, laukęs prie „Hammarbyverken“ Stokholme, kol bus pristatytas ateinantį pavasarį.

„Ekensberg“ laivų statykloje prie Melareno Stokoholme po kelių nepavykusių transportavimo projektų pardavimui pasiūlytas garlaivis „Brynhild“. Sten A. Olsson pasirašė užsakomojo čarterio sutartį, nes „Gävle“ laivybos bendrovės užprašyta kaina laikyta per didele. Numatyta, kad „Brynhild“ pradės plaukioti nuo kovo vidurio. Vis dėl to dėl rekonstrukcijos darbų ši data šiek tiek atidėta. Kai „Brynhild“ pagaliau buvo paruoštas, jis iš Stokholmo išplaukė kaip „Skagen I“, kartu tempdamas ir „Visby“, dabar pervadintą į „Skagen II“. Naujieji laivai atvyko į Geteborgą geros būklės.

SKAGENE ATNAUJINAMAS TRANSPORTO JUDĖJIMAS

Pirmasis Geteborgo–Skageno linija plaukiojęs laivas buvo Vakarų Vokietijos keltas „Seute Deern“, kurio pajėgumas buvo 400 keleivių. 1963 m. kovo 14 d. jis pradėjo sezoninius maršrutus iš Stenpireno Geteborge. „Skagenlinjen“ laivą pavadino „Skagenexpressen“. Po kelių mėnesių jį pakeitė „Hein Godenwind“ – irgi Vakarų Vokietijos gamybos laivas, taip pat žinomas kaip „Skagenpilen“. Vokiški laivai, vasarą plaukioję iš Hamburgo ar Kukshafeno į Helgolandą, buvo modernūs ir pasižymėjo geromis jūrinėmis savybėmis. Juos labai vertino Švedijos keleiviai.

Valpurgijos naktį „Skagen I“ išvyko į pirmąją kelionę per Kategatą ir plaukiojo vasaros maršrutais, nes nebuvo galima išsinuomoti Vokietijos laivų. Pradžioje tvarkaraščiai būdavo labai nesudėtingi. Išvykimo laikas buvo skelbiamas kioskuose Stenpireno prieplaukoje ir kartais skelbiami spaudoje.

Užsakomoji sutartis dėl „Kagen I“ baigėsi rugpjūčio 30 d. ir garlaivis grąžintas savininkams. Jis buvo prišvartuotas Ringone, Geteborge. Skageno zonoje laivą pakeitė „Skagen II“, plaukiojęs dar keturias savaites, kol ir jis buvo sustabdytas žiemai. Po to transportavimas iš Geteborgo ne sezono metu buvo atliekamas „Seute Deern“ ir „Hein Godenwind“.

Keletą kartų Vakarų Vokietijos laivai patyrė problemų dėl stipraus rytų vėjo Skageno uoste – tuomet komanda nusprendė verčiau plaukti į Frederikshauną. Tą rudenį „Skagenlinjen“ suprato, kad į šį uostą gali įplaukti žymiai didesni laivai.

Po derybų Vakarų Vokietijoje, į Geteborgą o naujas ir žymiai didesnis užsakomas laivas „Helgoland“, kad pradėtų plaukioti maršrutu Geteborgas–Frederikshaunas. Pirmajame laikraščio „Frederikshavns Avis“ puslapyje buvo atspausdinta „Sveiki atvykę į Frederikshauną“ ir publikuota naujojo laivo Isvearko uoste nuotrauka. „Helgoland“, galinčiam gabenti 886 keleivius, suteiktas rinkodarinis pavadinimas „Frederikshavnspilen“. Sten A. Olsson prisijungė prie atidaromojo plaukimo ir teigė, kad nuo šiol bendrovė „liks“ Frederikshaune. Dabar bilieto kaina sumažėjo iki 5 kronų.

Vis dėlto „Skagenlinjen“ pasipildė ir dar didesniu laivu. Maždaug po mėnesio į 31-ąją krantinę prie Mastugeto dokų atvyko „Wappen Von Hamburg“ su „Hafendampfschiffahrt-Actien-Gesellschaft“ (Hadag) vėliava. Jau kitą dieną, 10 val. laivas išplaukė į pirmąjį maršrutą į Frederikshauną, pavadintas „Frederikshavnsexpressen“. Ji grįžo į Geteborgą apie 19 val.

Su šiais dviem milžiniškais laivais – vokiečių pokariniais „ekonominiais stebuklais“ reikšmingai įžengta į pinigų vertę gerai žinantį Geteborgo pasaulį. Dideli Vokietijos laivai siūlė keleiviams neįtikėtiną kelionių patirtį. Mažesni „Skagen“ keltai taip pat vis dažniau plukdė į Frederikshauną, kuris greitai tapo pagrindine laivybos bendrovės veiklos vieta. Kartą, 1963 m. lapkričio 18 d., Frederikshaune tuo pačiu metu buvo net keturi „Skagenlinjen“ laivai. Tuo metu net 4500 žmonių keliavo apsipirkti į miesto parduotuves. Tai buvo puikios dienos Danijos parduotuvių savininkams.

1963 m. maršrutai iš Geteborgo į Skageną ir Frederikshauną tapo labai pelningais. Be to, „Skagenlinjen“ smarkiai sekėsi, nes Švedijos „Systembolaget“ alkoholio prekybos tinklas nukentėjo dėl ilgalaikio streiko – tuomet „Skagenlinjen“ suteikė prieigą ištroškusiems alkoholio miestiečiams.

NAUJI MARŠRUTAI

1963 m. birželio mėn. buvo atidaryta nauja linija – Lisekilis–Skagenas, kurią aptarnavo Rytų Vokietijos užsakomasis keleivinis laivas „Seebad Warnemünde“. Kelto tvarkaraštis buvo gerai žinomas: ryte jis išplaukdavo iš Švedijos uosto ir grįždavo vakare, po to, kai keturias valandas praleisdavo Skagene, kad keleiviai galėtų apsipirkti. Vienos dienos kelionės kaina buvo 15 Švedijos kronų, kuri šiuo metu atitinka maždaug 280 kronų. Bilieto kaina paprastai keleiviams atsipirkdavo dėl pigių pirkinių laive. Maršrutas iš karto tapo labai populiarus ir praktiškai kiekvienas reisas būdavo pilnas.

„Skagen II“ restauravimas užtruko ir tik liepos mėn. pradžioje laivas pradėjo plaukioti Lisekilio maršrutu. Tai reiškė, kad nuo to laiko linija buvo papildyta laivu, kuris taip pat buvo tinkamas vakarinėms kelionėms. Tvarkaraštis buvo papildytas vakariniais / naktiniais reisais penktadieniais ir šeštadieniais. Vis dėlto senas garlaivis ne visada buvo pajėgus laikytis tvarkaraščio. Rugpjūčio viduryje vakariniai / naktiniai reisai buvo atšaukti.

Kai buvo pradėtas eksploatuoti „Seebad Warnemûnde“, buvo atidarytas dar vienas maršrutas – tarp Udevalos ir Skageno. Udevalos prieplaukoje laivai stovėdavo „Steamboat“ dokuose, visai netoli autobusų stoties, pačiame Beveno centre. Maršrutas buvo planuojamas toks pat, kaip ir Lisekilio linija, paliekant žymiai ilgesnę kelionės dalį jūra.

Udevalos linija buvo skirta keliautojams iš Trestado rajono, kurių kelionės dėl tuometinių kelių į Lisekilą ir Geteborgą užtrukdavo labai ilgai. Autobusai važiuodavo ir iš Trolhetano, ir iš Venešborgo. Nuo rugpjūčio 22 d. linija išplėsta iki minėtų vietovių, o po kelių dienų ir iki Marstrando dokų.

Skageno liniją šią pirmąją savo veiklos vasarą laivybos bendrovė atidarė ir iš Halmstado. Per trumpus du mėnesius išpopuliarėjo maršrutas Halmstadas–Helsiongioras. Čia taip pat buvo organizuotas kruizas laikantis plano, kuris buvo toks sėkmingas Geteborge. Šiuo atveju nuomojamas Rytų Vokietijos laivas „Seebad Heeringsdorf“ išvykdavo ryte, sustodavo kelioms valandoms Helsiongiore, kad keleiviai galėtų apsipirkti, o vakarais grįždavo į Halmstadą.

Halmstade kilo konfliktų su bendrove „Lion Ferry“, priklausiusia „Bonnier“, kuri turėjo keltų maršrutą tarp Halmstado iki Orhuso. „Skagenlinjen“ pavyko gauti patrauklią krantinę, esančią į pietus nuo Pilies tilto miesto centre, kurios labai troško „Lion Ferry“. Intensyvi „Skagenlinjen“ reklamos kampanija taip pat sukėlė diskusijas vietos spaudoje.

Udevalos, Lisekilio ir Halmstado linijos buvo naudojamos tik kaip vasaros maršrutai, atšaukti sezonui pasibaigus. Kitais metais maršrutas buvo atnaujintas Lisekilyje, tačiau ne kituose dviejuose miestuose.

PIRMOJI KELTO LINIJA

1963 m. pavasarį Sten A. Olsson puoselėjo planus perdaryti savo privatų krovininį laivą „Stefan“ į keleivinį laivą. Spauda pranešė, kad darbai bus atliekami „Sölvesborg“ laivų statykloje, o „Skagen III“ pavadintas laivas plaukios tarp Lisekilio ir Skageno. Vis dėlto šie planai buvo atidėti, kai „Skagenlinjen“ gavo galimybę įsigyti naudotą automobilių keltą.

1963 m. gegužės mėn. pabaigoje laikraštis „Skagens Avis“ rašė, jog Skageno linija buvo tokia sėkminga, kad laivybos bendrovė įsigis Grenos–Hundestedo linijos keltą „Isefjord”, pastatytą 1935 m. Jis turėjo pradėti plaukioti Geteborgo–Skageno maršrutu birželio 15 d. Vis dėlto neseniai įsigytas „Isefjord“, talpinęs 350 keleivių ir 60 automobilių, niekada neatvyko į Geteborgą. Sklido gandai, kad Sten A. Olsson nusprendė, kad keltas buvo per senas ir per daug neišvaizdus, kad būtų tinkamas minėtam maršrutui. Vietoj to, laivas buvo išsiųstas į Kylio laivų statyklą rekonstrukcijai. Priešingai nei Skageno laivai, „Isefjord“ korpusas buvo nudažytas mėlyna spalva, o ant kamino nupieštos raidės „KL“ vietoj „S“.

Buvo apskaičiuota, kad linija tarp Naksovo Lolando saloje ir Kylio galėjo varžytis su naujai atidaryta „Fågelflyktlinjen“ linija tarp Rodbio ir Putgardeno. Tiesa, perkėla užtrukdavo 4,5 val., tačiau „Isefjord“ buvo konkurencingas dėl mažų sąnaudų ir tankiai apgyvendintų vietovių abiejose pusėse. Bilietų kainos yra šiek tiek mažesnės nei konkuruojančios linijos.

Keltas pradėjo plaukioti rugsėjo 1 d. ir plaukiojo visus metus maršrutu Naksovas–Kylis. Bendrovę valdė neseniai įsteigta dukterinė įmonė „A/S Kiel-Naksovlinjen“; keltas plaukiojo su danų vėliava. Vėliau Skageno linijos vadovai ir vadovybė Geteborge ne kartą parengė  įdomių planų, skirtų plėtoti Kylio aptarnavimą.

Klestėjimo pradžia

Praeito amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžioje verslo modelio idėja dar buvo paslaugų keleiviams valdymams paslaugas keleiviams išlaikant pilnus laivus, kurių restoranuose, baruose ir kioskuose vykdoma maksimali prekyba. Naudojant tokį verslo planą, buvo galima išlaikyti žemas bilietų kainas. „Skagenlinjen“ netgi dalindavo nemokamus bilietus.

Be tradicinės prekybos, laivuose taip pat būdavo neįtikėtinai populiarūs ir pelningi lošimo automatai. Kiekviena kelionė generavo labai didelį bendrąjį pelną. Iš laivų pinigai būdavo išnešami maišais ir gabenami į banką.

1963 m. kovo mėn. „Skagenlinjen“ ant savo kamino įsigijo prekės ženklą, kurį sukūrė technologijų vadovas Helge Olofsson ir laivų architektas Tage Wandborg iš „Knud E. Hansen AS“. Ženklą sudarė didelė balta „S“ raidė ant raudonos juostos, apjuosta dviem plonomis baltos spalvos juostomis juodame fone. „S“ raidė baigėsi stilizuotu laivu, atsuktu laivagaliu. Vėliau šis prekinis ženklas tapo klasika ir išplito visame pasaulyje.

Tokiu būdu bendrovė „Skagenlinjen“ įgavo individualų, vieningą ir aiškų įvaizdį. Jis savo ruožtu padėjo formuoti naujų maršrutų veržlumo, populiarumo ir šventiškumo įvaizdį. Būtent tai tapo „Stena Line“ pamatais ateičiai.

Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten

Sveiki:), esu Joleta. Jau ne pirmus metus dirbu „Stena Line“. Darbas suteikia man galimybę keliauti, tobulėti, bendrauti ir bendradarbiauti. Džiaugiuosi galėdama padėti klientams bei suteikdama naudingos informacijos.

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.