Despacito… Neskubėti ir pasinaudoti visomis galimybėmis!

Keltai Stena Line istorija | Komentarų nėra

Šios vasaros hitas „Despacito“, kurį atliko Luis Fonsi ir Justin Bieber yra būtent apie neskubėjimą. Galbūt dainuojama ne apie tvarią laivybą, bet būtent neskubėdama tarp Geteborgo ir Kylio veiklą vykdanti „Stena Scandinavica“ vos per penkerius metus degalų sunaudojimą sumažino 28 proc. To pasiekti pavyko pakeitus plaukiojimo trukmes, vykstant sklandžiam bendradarbiavimui tarp sausumos ir jūros bei vykdant darbuotojų pasiūlytas naujoves.

Greitai reikės išplaukti, todėl denyje ir krante esantys darbuotojai greitai įleidžia keleivius bei sukrauna krovinius. Likus 20 minučių iki išplaukimo viskas būna savo vietose, o laivo kapitonas Jan Sjöström ir jo įgula būną pasirengę išplaukti.

„Viską pakrovę išplaukiame, net jei dar neatėjo nustatytas laikas. Taip daryti pradėjome prieš 15 metų, o dabar tokia tvarka taikoma visoje bendrovėje. Lėtai plaukiant užtikrinamas tvarkumas ir mažiau teršiama gamta, nes sunaudojama mažiau degalų. Pailginus plaukimo laiką 30 minučių sutaupoma dešimt procentų degalų.“

Deja įtakos turi ir daugybė kitų veiksnių. Oro ir vėjo sąlygos plaukiant iš Kylio į Geteborgą kelionę gali pailginti 30 jūrmylių. Taip įvyksta dėl stiprių srovių. Norint plaukti saugiai ir atvykti laiku, o taip pat sunaudoti kiek įmanoma mažiau degalų svarbu kruopščiai planuoti.

Tokiu atveju daug padeda degalų valdymo sistema (angl. Fuel Management System, FMS). „Stena Line“ šią sistemą sukūrė kartu su Suomijoje veikiančia bendrove. Ji veikia kaip borto kompiuteris, ant tiltelio ir variklių patalpoje rodantis, kiek laivas sunaudoja degalų realiu laiku.

„Po kiekvienos kelionės išanalizuojame FMS ir kitų sistemų duomenis, peržiūrime, kaip kelionė buvo suplanuota ir kaip viskas vyko iš tikrųjų. Dirbti remiantis vien skaičiavimais ne visada pasiteisina. Svarbu paslėpti savo išdidumą ir kitos kelionės metu panaudoti viską, ką išmokome“, sako Jan.

Vyriausiajam inžinieriui Jan Sanborn aplinka yra labai svarbi. Gyvenant sodyboje gamta ir gyvūnai tampa didele gyvenimo dalimi.

„Tiek gyvenime, tiek darbe stengiuosi aplinkai kenkti kuo mažiau. Šiuo atveju reikia būti techninius dalykus išmanančiu moksliuku. Svarbu, kad darbuotojai krante, ant tiltelio ir variklių patalpoje bendradarbiautų efektyviai, o taip pat labai svarbu, kad darbuotojai būtų pasišventę savo darbui. Tai komandinis darbas.“

Padedant pirmajam inžinieriui Thomas Ståhle, Jan Sanborn, naudodamas išardyto laivo dalis, sukonstravo šiluminio siurblio sistemą. Trumpiau tariant, siurblys iš jūros vandens arba oro kondicionavimo sistemos energiją panaudoja pakartotinai.

„Tačiau žmonės yra tokie pat svarbūs, kaip ir technologijos. Nuolat su tais, kurie yra susiję su laivo valdymu, aptariu jų veiksmų rezultatus ir būtų galima optimizuoti plaukiojimą, kad pavyktų sutaupyti degalų. Į visą laivą reikia žvelgti kaip į bendrą visumą.“

Tuo tarpu giliai po vandeniu įmerkusi savo pirmagalį „Stena Scandinavica“ juda link Kategato. Vien dėl to degalų sunaudojama dar septyniais procentais mažiau.

„Atlike tam tikrus laivo pakeitimus galime išvengti didelių laivagalio sukeliamų bangų, kurios mažina greitį. Sukeliant bangas eikvojama energija ir degalai“, sako Jan. „Šiuo metu vieno plaukimo metu sunaudojame 13 tonų mažiau degalų lyginant su plaukiojimais prieš keletą metų. Tikslas – ateityje dar labiau mažinti degalų sąnaudas, o emisiją per metus sumažinti 2,5 proc.“.

Faktai

Dar daugiau būdų mažinti emisiją ir degalų sąnaudas:

  • Analizė naudojant FMS (angl. Fuel Management System). Kelte įdiegta sistema pateikia duomenis apie viską nuo kelto grimzlės ir greitčio iki degalų sąnaudų ir vėdinimui išnaudotos energijos. Šiandien įdiegta 28 laivuose.
  • Plaukiojimo trukmės. Pakeitus „Stena Scandinavica“ grafikus kelionių laikai pailgėjo 30 minučių, tačiau degalų sunaudojama 10 proc. mažiau.
  • Krante esančios maitinimo sistemos (OPS). Laivui prisišvartavus naudojami ne pagalbiniai varikliai, o krante esanti maitinimo sistema, naudojanti hidroenergiją.
  • Techniniai pakeitimai, pavyzdžiui, pirmagalio formos pakeitimas. Taip sumažinamas laivo pasipriešinimas plaukiant vandenyje.
  • Optimalūs variklio atnaujinimai. Priklausomai nuo apkrovos, t. y. nuo grimzlės gylio, surandama ideali pusiausvyra tarp grimzlės priekyje ir gale. Dažnai pirmgalis įleidžiamas giliau nei galas. Tai padeda sutaupyti iki septynių procentų degalų.
  • Nuolat vertinamos degalų ir energijos formų alternatyvos, pavyzdžiui, biologiniai / sintetiniai degalai ir akumuliatoriai.

Svarbus visų šių nedidelių, bet labai svarbių aspektų derinys. Ar norėdami tapti tvaresniais ką nors pakeitėte savo gyvenime?

Laikas keliauti su „Stena Line“!

 

Liucija Rušinskaitė

Sveiki! Dirbu „Stena Line“ jau ne pirmus metus, todėl norisi su Jumis pasidalinti idėjomis, kodėl verta keliauti mūsų keltais ne tik darbo, bet ir pramogų bei kultūrinio pažinimo tikslais. :)

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.