NUO DRĄSAUS VARŽOVO IKI PRIPAŽINTOS LAIVYBOS ĮMONĖS

Keltai Stena Line istorija | Komentarų nėra

1972 metai yra įvykių pilni metai, kuriais „Stena“ iš staiga atsiradusio naujoko tapo viena iš pripažintų Geteborgo laivybos įmonių. Naujas, elegantiškas terminalo pastatas Göta upės pietiniame krante žymi naujos eros pradžią Geteborge. Gerokai prieš tai tradicinis uosto verslas persikėlė nuo pietuose esančios upės į Skandia uostą, kuris yra arčiau vandenyno ir atokiau nuo miesto centro. Pasak mūsų istorijos ekspertų Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten, „Stena Line“ užpildė tuštumą, užimdama istorinę uosto infrastruktūrą prie pat Geteborgo.

Žiemą vyksta naujojo terminalo statybos darbai pietiniame upės krante. Pastatą projektavo architektas Björn Westher, o projektui vadovauja „Stena Line“ transporto skyriaus vadovas Sture Mattson. Projekto vertė sudaro 14 milijonų Švedijos kronų (SEK), iš kurių „Stena“ dalis sudaro 11 milijonų.

1972 m gegužės 8 d. „Stena Line“ perkėlė savo administraciją, informacijos, užsakymo skyrius ir krantines į naują terminalą. Tą patį vakarą keltas „Stena Danica“ išvyko į pirmąjį reisą, išplaukęs 19.00 val. į naktinę kelionę į Frederikshauną. Oficiali atidarymo ceremonija įvyko tik po kelių dienų, gegužės 11 dieną.

Siekdama papildomos savo naujojo terminalo reklamos, „Stena Line“ pirmaisiais metais įsigijo privatų laivą „Älvpilen“ („upės strėlė“). Jis buvo naudojamas ekskursijoms. Į kainą buvo įskaičiuota kava ir sluoksniuotas pyragaitis naujame terminalo restorane.

Pastatas prieplaukoje turi betoninę pakrovimo platformą, išsikišančią į vandenį, nuo kurios automobiliai ir kroviniai gali būti lengvai pakraunami į keltų laivagalį. Į Vokietiją vykstantys keltai plaukia upe aukštyn, o Danijos keltai – žemyn.

Bilietų kasa ir išvykimo salė yra trečiame aukšte, į kurį pėstieji keleiviai nuo įėjimo, esančio pirmame aukšte, patogiai kyla eskalatoriumi ar liftu. Salės sienos padengtos paauksuotu stiklu, kuris skleidžia saulės šilumą. Keleiviai lipa į keltus pro įstiklintas galerijas. Išvykimo salėje taip pat yra nedidelė kavinukė.

Darbuotojams skirtame vadove aprašoma, kaip personalas turėtų dirbti su bilietų užsakymais, ir kad turėtų naudotis to laikmečio moderniausiais techniniais ištekliais. Telefonų suteiktų paslaugų našumas, palyginti su ankstesniais terminalais, padidėjo 50 procentų, o telekso našumas – 100 procentų. Aptarnaujantis personalas dirba nuo 06.00 iki 02.30 val. Darbuotojams skirtame vadove iškeltas tikslas numato, kad keleiviai, prieš įlipdami į keltą, turėtų mėgautis tokiu pat komfortu ir nepriekaištingu aptarnavimu kaip ir „Stena Line“ keltuose.

Pusaukštyje įsikūrusiame erdviame 400 vietų restorane klientai galėjo pasimėgauti nuostabiais uosto vaizdais. Skubantiems keliautojams siūloma pasinaudoti savitarna, todėl jie gali greitai išgerti kavos puodelį ir užkasti. Tie, kurie norėtų pavakarieniauti ar pasimėgauti sekmadienio pietumis, gali rezervuoti staliuką. Žinoma, kad 1972 metais restoranas dirbo nuo 08:00 val. iki 20:00.

Naujas terminalas reikšmingai prisidės prie „Stena Line“ įmonės ženklo populiarinimo. Jame buvo apjungta erdvė, oras ir šviesa įprasmino prestižą, prabangą kartu su šiuolaikiškumu. Aplinka primena prašmatnų oro uosto terminalą su skirtingais „vartais“. Tiesioginį ryšį su orlaiviu simbolizuoja pakraunamų ir iškraunamų keltų vaizdas – kaip stovėjimo aikštelė jūroje. Kalbant apie keltų terminalą, naujos „Stena Line“ patalpos aplenkė savo laiką mažiausiai dešimčiai metų.

Nauji keltai į Vokietiją

1972 metais vasaros olimpinės žaidynės vyks Vokietijoje. „Stena Line“ manymu, tai tinkamas laikas maršrutui Gothenburg-Kiel atidaryti. Šiek tiek anksčiau, 1970 metais „Stena Line“ buvo užsakiusi du naujus keltus, pastatytus Jugoslavijoje, kad šie aptarnautų Vokietijos maršrutą nuo 1971 metų, todėl maršrutas Gothenburg-Kiel pajėgtų susitvarkyti su numatoma apkrova, susijusia su Olimpiada.

Kadangi statyba Jugoslavijoje buvo uždelsta daugiau kaip metams, „Stena Line“ buvo priversta veikti greitai. Populiari to laikmečio keltų įmonė „Svenska Lloyd“ tuo metu susidūrė su didelėmis problemomis, kurios, buvo susijusios su keleivių srautu tarp Geteborgo ir Londono. Laivybos įmonė norėjo parduoti vieną iš savo keltų. „Stena Line“ nupirko keltą „Saga“ iš „Svenska Lloyd“ įmonės ir pakeitė jo pavadinimą į „Stena Atlantica“. 1972 metų kovo viduryje jis pradėjo darbą kaip „Stena Germanica“ pagalbininkas maršrute tarp Geteborgo ir Kylio. Pagaliau šiame maršrute kasdien pradėjo kursuoti antras laivas kelionės abejomis kryptimis. „Stena Atlantica“ turėjo prabangų interjerą, bet tik 486 kajutes. „Stena Line“ tuo pasirūpino, įrengdama dideles gyvenamąsias patalpas kelte „Stena Germanica“, tokiu būdu padidindama jos talpumą iki 808 keleivių. Naujas keleivinių automobilių talpumas taip pat buvo labai didelis, kadangi buvo pakankamai vietos 300 automobilių, tačiau didžioji automobilių denio dalis buvo pritaikyta konteinerių transportavimui ir, deja, denio aukštis nebuvo tinkamas vilkikams gabenti.

Iki to laiko „Svenska Lloyd“ buvo viena prestižiškiausių laivybos įmonių Geteborge. Jų keleiviniai laivai užėmė savo klasę ir galėjo būti lyginami tik su amerikietiškais laineriais. Tai, kad „Stena Line“ 1972 metais sugebėjo nupirkti „Saga“ ir pradėti jį naudoti savo pervežimams, buvo tikras ženklas. Laikai Geteborge pasikeitė.

1972 metų liepos 7 d. „Stena Olympica“, pirmasis naujai pastatytas keltas iš Jugoslavijos, buvo paruoštas eksploatuoti. Jis pakeitė „Stena Germanica“, kuris likusią vasaros sezono dalį kursuodavo kartu su „Stena Atlantica“. Buvo pasiekti itin sėkmingi rezultatai. 1972 metais „Stena Line“ pervežė 296000 keleivių, 56000 automobilių ir 6100 vilkikų tarp Geteborgo ir Kylio.

Šiuo metu nutraukiami kasdieniai reisai tarp Geteborgo ir Kylio. Siekiant dar efektyviau išnaudoti keltus, nuo liepos 1 d. jie buvo naudojami vienos dienos reisams maršrutu tarp Kylio ir Korsör. Kelionės laikas 75 mylių ilgio atkarpai įveikti sudaro keturias valandas 15 minučių. Iš pradžių ja naudojosi keliautojai iš Vokietijos, vykstantys apsipirkimo tikslais, tačiau šis maršrutas greitai tapo labai populiarus, bet ne toks rentabilus, kaip tikėjosi laivybos įmonė, kadangi keltams aptarnauti reikėjo didesnės įgulos.

Naujas maršrutas į Kopenhagą

Rudenį „Stena Atlantica“ atšaukiama iš Kiellinjen ir pakeičiama „Stena Germanica“ keltu. 1972 metų rugsėjo mėnesį „Stena Line“ paleidžia „Stena Atlantica“ nauju maršrutu tarp Geteborgo ir Kopenhagos. Buvo manoma, kad „Stena Atlantica“, kuri talpino 100 konteinerių, bus naudojama „Atlantic Container Lines“ ir „Johnson Line“ įmonių krovinių gabenimui nauju maršrutu. „Stena Line“ taip pat pradeda kombinuotus reisus Naujojoje Zelandijoje, naudodama maršrutus Geteborgas-Kopenhaga, po to – Korsör-Kylis. Šis derinys nebuvo labai sėkmingas. Iš kitos pusės, „Stena Atlantica“ vykdė reisus kas 24 valandas, suteikdama klientams galimybę vykti į populiarius kruizus į Kopenhagą apsipirkimo tikslais.

Metas maršrutams Kategato sąsiauriu

Didžiulis keltas „Stena Danica“ toliau vykdo reisus maršrutu Geteborgas -Frederikshaunas (Gothenburg – Frederikshavn) kartu su senesniu ir visiškai neatitinkančiu poreikių keltu „Stena Nordica“. Įmonė patiria didelę konkurenciją iš „Sessan line“ įmonės, kuri šiais metais paleido du naujus ir labai talpius keltus maršrutu į/iš Frederikshauno. Keltų eismas Jutlandijoje sparčiai auga, todėl, nors „Stena Line“ tonažas nėra pakankamas, finansiniai rezultatai vis dar yra patenkinami. Tai buvo geri metai Švedijos keltų bendrovėms. Tik nedaugelis žmonių numatė artėjančią ekonominę ir naftos krizę.

1973-1974 metais du nauji keltai bus paleisti maršrutu į/iš Danijos. Tai bus sunkus keltų karas tarp „Stena Line“ ir „Sessan Line“.

Didėjanti konkurencija Alandų jūroje

Kelis metus eismo konkurencija tarp Suomijos ir Švedijos Alandų jūroje sparčiai didėja, kadangi „Åland Line“ pasisekė įsigyti „Prinsessan“ tipo laivus, kurie, vadinami „Baronessan“, dabar kursuoja kaip vienos dienos reisus vykdantys kruiziniai laivai. Tai yra du dideli pirmos klasės keleiviniai laivai, kurie siūlo gerą maistą ir kokybišką aptarnavimą.

Šioje situacijoje keltui „Poseidon“ yra ypač sunku padidinti keleivių srautą. Prasta situacija su darbo užmokesčiais Švedijoje dar labiau apsunkina situaciją. „Stena“ ieško daugiau krovinių pervežimui ir taip pat svarsto galimybę plėsti statybas. Knud E. Hanseno planų archyve yra 104 metrų ilgio kruizinis laivas, kurį siūloma naudoti reisams Stockholmas – Mariehamnas (Stockholm – Mariehamn) „Stena Line“ įmonės vardu. Kadangi laive numatomos tik kelios kajutės, akivaizdu, kad jis bus skirtas vienos dienos reisams, o ne 24 valandų kruizams. Netrukus po pirmųjų planų sudarymo laivui suteikiama nauja forma. Jame planuojama numatyti nedidelę zoną lengviesiems automobiliams, siekiant suteikti vietą keleiviams, kurie norėtų praleisti atostogas Alandų salose. Tačiau galiausiai Alandų kruizinis laivą buvo nutarta nestatyti. Vietoj to „Stena Line“ nusprendė įsigyti laivą iš Vokietijos.

Laivui „Hadag Helgoland“ ką tik pasibaigė penkerių metų frachtavimo laikotarpis, kurio metu jis plaukdavo kaip laivas-ligoninė Danango mieste, Vietname, Vokietijos Raudonojo Kryžiaus vardu. 1972 metų vasario mėnesį prašmatnus kruizinis laivas „Helgoland“ keliauja namo į Vokietiją, kad būtų parduotas, o „Stena Line“ sužino šią naujieną. Las Palme jį apžiūri „Stena“ įmonės techninis konsultantas Roland Erkenberg, kuris pritaria šiam pirkimui. Jam vadovaujant, kovo-birželio mėnesiais laivas „Helgoland“ yra renovuojamas prie krantinės Geteborge. Atnaujinta visa vidinė apdaila. Pavadinimas keičiamas į „Stena Finlandica“, laivas registruojamas plaukti po Vokietijos vėliava, o Kylis tampa jos prirašymo uostu.

Birželio 7 d. „Stena Finlandica“ vykdo pirmą reisą į Mariehamną, Taigi, dabar du „Stena Line“ laivai kursuoja šiuo maršrutu. Karas už Alandų salas dabar yra pačiame įkarštyje.

1972 metais „Stena“ įmonei pristatomas krovininis keltas „Stena Trailer“, kuris yra nedelsiant frachtuojamas. Ateinančiais metais bus pastatyti dar šeši krovininiai keltai. „Stena Line“ suvokia verslo galimybes, atsiveriančias krovininiams keltams. Tačiau ši veikla vykdoma atskirai nuo „Stena Line“ veiklos ekonominiu ir organizaciniu požiūriu, kadangi įmonės vienintelis uždavinys – reklamuoti ir valdyti įmonei priklausantį keltų tinklą.

Mes esame labai dėkingi Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten už šią išsamią istoriją! 1972 metai neabejotinai suteikia praeičiai poetinį atspalvį. Visos 366 dienos „Stena Line“ įmonei buvo kupinos įvykių, kadangi mes didžiuliais žingsniais judėjome į priekį, siekdami tapti pripažinta laivybos įmone, kokia „Stena Line“ ir yra šiandien.

 

Sveiki:), esu Joleta. Jau ne pirmus metus dirbu „Stena Line“. Darbas suteikia man galimybę keliauti, tobulėti, bendrauti ir bendradarbiauti. Džiaugiuosi galėdama padėti klientams bei suteikdama naudingos informacijos.

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.