OLIMPINIS MILŽINAS KYLIO MARŠRUTE

Tai buvo netikėtas pirkinys, kuris pasirodė – puikus sandoris. „Stena Atlantica“ mums priklausė tik vienerius metus, tačiau buvo labai naudingas per Miuncheno olimpines žaidynes maršrute Geteborgas–Kylis. Toliau pateikiame mūsų istorikų Rickard ir Anders pasakojimus.

FAKTAI APIE LAIVĄ

Pristatytas 1972 m. birželio mėn. iš „Titovo Brodogradiliste“ laivų statyklos Kraljevicoje (buvusioje Jugoslavijoje).

Ilgis: 140,8 m

Plotis: 20,8 m

Bendrasis tonažas: 7 798 brt

Keleivių skaičius: 1 500

Kajučių skaičius: 486 kajutės + 314 lovų miegamojoje dalyje

Sunkvežimiai: 8 sunkvežimiai su priekabomis arba 24 vnt.

Automobiliai: 300

APRAŠYMAS

„Stena Line“ įsigijo SAGA iš „Svenska Lloyd“ 1972 m. Suteikė jai „STENA ATLANTICA“ pavadinimą, tai buvo laivas, kurio „Stena“ iš tikrųjų niekada nenorėjo, tačiau tai pasirodė labai geras sandoris bendrovei. Praėjus vieneriems metams, laivas buvo parduotas su 10 mln. Danijos kronų kapitalo prieaugiu. Šis netikėtas pirkinys įvyko dėl to, kad buvo vėluojama statyti naują laivą Kylio maršrutui. „Stena Line“ skubiai reikėjo antro didelio kelto, kad būtų patenkinta didelė paklausa Miuncheno olimpinių žaidynių metu.

STENA-ATLANTICA kelionės Kylio maršrutu 1972 m.

Faktas, kad buvo ketinama pastatyti SAGA, tapo netikėta naujiena. 1964 m. „Svenska Lloyd“ buvo daugiau ar mažiau atsisakiusi keleivių perkėlimo, klasikine Geteborgo-Londono linija, idėjos. Maršrutas tapo per daug konkurencingas. Vis dėlto kai kurie jauni bendrovės darbuotojai galvojo kitaip. Jie prognozavo, kad konteineriai „roll-on / roll-off“ laivuose pakeis ekstensyvų krovinių gabenimą Šiaurės jūroje. Jie netikėjo priekabų ir sunkvežimių naudojimo pranašumu, kai kelias buvo toks tolimas.

Dėl „roll on / roll off“ principo, modernus keltas gali pasiekti gerą maržą, suteikdamas po 1 500 tonų krovos galimybę kas 12 valandų. Naudojant senąsias technologijas, tai užtruktų iki savaitės. Nors buvo įrengtas keleivių dalies interjeras ir krovinių denis, keltas galėjo būti pelningas, pelną gaunant iš konteinerių pervežimo. Šiaurės jūroje laivybos tarifai buvo dideli. Finansiškai keleivių gabenimas buvo „vyšnaitė ant torto“.

SAGA pradėjo plaukioti 1966 m. pavasarį. Viena kelionė truko 36 valandas, taigi buvo galima atlikti tris keliones per savaitę tarp Švedijos ir Anglijos. „Svenska Lloyd“ bendradarbiavo su „Ellerman’s Wilson Line“ ir „Rederi AB Svea“ iš „The England – Sweden Line”, kuri naudojo tris panašius keltus. Kartu bendrovės dominavo ir buvo manoma, kad jos kontroliuoja krovinių vežimo rinką.

Gera idėja staiga subliuško, kai 1966 m. pradėjo veiklą „Tor Line“. Du bendrovės keltai galėjo perplaukti Šiaurės jūrą į Angliją per 24 valandas ir atlikdavo šešis reisus per savaitę. Keltai gabeno sunkvežimius ir galėjo būti iškrauti ir pakrauti per kelias valandas. Dėl šios priežasties „Tor Line“ sukūrė perteklinį pajėgumą ir sumažino laivybos kainas. Todėl ekonomiškai SAGA niekada nebuvo sėkminga.

Nebuvo jokių abejonių, jog SAGA keliavę keleiviai žavėjosi laivu. Kelto interjerą sukūrė Robert Tillberg kartu su Astrid Sampe iš „Nordiska Kompanie“ ir jis buvo absoliučiai pirmaklasis. Prie kelto interjero kūrėjo prisidėjo tokie menininkai kaip Bertil Vallien. Stilingasis SAGA prilygo tuo pat metu Švedijos ir Amerikos linija plaukiojusiam KUNGSHOLM. SAGA buvo labai lengva susižavėti; vienintelis trūkumas buvo keturios lovos kiekvienoje kajutėje, tačiau „Svenska Lloyd“ manė, kad keleiviai pasidalins kajutėmis su nepažįstamais žmonėmis.

STENA-ATLANTICA-DININGSTENA-ATLANTICA-HALLSTENA-ATLANTICA-KIOSKSTENA-ATLANTICA-LOUNGE

1972 m. „Svenska Lloyd“ patyrė didelių ekonominių problemų ir turėjo racionalizuoti savo laivyną. SAGA buvo pasiūlyta pardavimui ir „Irish Continental Line” panoro ją įsigyti maršrutui tarp Airijos ir Prancūzijos. Vis dėlto būtent „Stena Line“ įsigijo keltą ir pakeitė jo vardą į STENA ATLANTICA. „Stena Line“ suprato kelto potencialą ir prie denio pridėjo „dėžę“, kurioje buvo 314 miegamųjų lovų, be kelte jau esamų 486 kabinų. Bendras keleivių skaičius buvo –  1 500 ir 300 lengvųjų automobilių. Tais laikais STENA ATLANTICA buvo laikomas milžinišku. Trūkumas buvo tai, kad laivu buvo galima gabenti tik 8 sunkvežimius.

Priklausydamas „Stena Line“, STENA ATLANTICA plaukiojo Geteburgo–Kylio ir Geteburgo–Kopenhagos maršrutais. 1973 m. laivas buvo parduotas „Finnlines“, kur buvo naudojamas trumpoms perkėloms žiemą ir ilgesniems kruizams vasaros metu tarp Helsinkio–Nineshamno–Travenmundės. 1975 m. rudenį šiuose maršrutuose keltas buvo pakeistas didesnio tonažo laivu ir išnuomotas „Olau Line“ naudojimui Širneso–Flinsingenao maršrute. Pavadintas OLAU FINN keltas grįžo į Temzės upę. 1982–1983 m. laivas plaukiojo FOLKLINER pavadinimu trumpu kruizu tarp Jevlės ir Kaskineno. Tuomet keltas buvo parduotas Graikijai ir daugelį metų plaukiojo FESTOS pavadinimu tarp Pirėjo ir Kretos, o vėliau Adrijos jūra. 1998 m. laivas gavo Turkijos vėliavą ir tapo CAPTAIN ZAMAN I ir toliau plaukiojo Adrijos jūra.

2001 m. keltą įsigijo „Turkish Sancack Line“ ir jis tapo SANCACK I bei plaukiojo Česmęs–Brindisi maršrutu. Dar po dvejų metų sunkaus darbo šis išdidus keltas buvo pastatytas į doką ir greitai Aliagoje esančiame Turkijos uosto mieste iš jo liko tik metalo laužas. Nuostabus keltas pasiekė savo kelio pabaigą.

Norėtume padėkoti mūsų ekspertams Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten už šią išsamią istoriją ir puikias nuotraukas. Būdami „Klubb Maritim” nariais, jie rūpinasi mūsų archyvais ir prisideda prie šių istorijų paruošimo.

Keliaukite iš Geteburgo į Kylį ir atgal “Stena Line” keltais.