„Stena Line“ mūsų širdyse

„Stena Line“ mūsų širdyse

Pastebėjome, kad klientai domisi mūsų keltais ir mūsų bendrovės istorija, taigi pakvietėme knygos „Stena Line – laivybos bendrovės istorija“ autorius Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten prisijungti prie mūsų blogo. Šios dienos publikacijoje – dar vienoje mūsų bendrovei ir keltams skirtos rašinių serijos publikacijoje – pateiksime svarbiausius mūsų istorijos faktus. Malonaus skaitymo!

„Stena Line“ yra žinomas vardas. Panašiai kaip ir „H&M“ ar „IKEA“, mes esame švedų įmonė, įkurta po Antrojo pasaulinio karo, tapusi pasauline lydere savo srityje. Kiekvienais metais „Stena Line“ keltais keliauja 11 milijonų keleivių. Kartu perkeliama ir 2,2 mln. lengvųjų automobilių bei 2 mln. sunkvežimių. Jeigu visas „Stena Line“ perkeliamas transporto priemones išrikiuotume į vieną liniją viena paskui kitą, eilė nusidriektų nuo Geteborgo iki Australijos ir atgal!

Daugelis mano, kad bendrovės įkūrėjas Sten A. Olsson buvo eilinis geterborgietis, pradėjęs nuo nulio, tačiau tai netiesa. Kai 1962 m. užsimezgė keltų verslas, Sten A. Olsson jau turėjo 20 metų darbo patirtį metalo laužo pramonėje ir vadovavo sėkmingai įmonei „Stena Metall“. To būtų pakakę, kad Sten A. Olsson vardas išliktų tarp iškiliausių Geteburgo gyventojų. Sten A. Olsson nebuvo visiškas naujokas laivybos srityje – maždaug 15 metų jis taip pat turėjo nedidelę laivybos įmonę, valdžiusią nedidelius krovininius laivus.

Ankstesnis „Stena Line“ pavadinimas buvo „Skagenlinjen“, duotas pagal pirmąją keleivių keltų liniją maršrutu Geteborgas–Skagenas. Kai 1965 m. pradėjo plaukioti pirmieji bendrovės automobilių keltai, bendrovė vadinosi „Stenalinjen“. Po kelerių metų pavadinimas buvo internacionalizuotas ir pakeistas į „Stena Line“.

Iš pradžių, verslo idėja buvo labai paprasta. „Skagenlinjen“ plukdė visiškai pakrautus lavus ir stengėsi didinti parduodamų bilietų skaičių. Vis dėlto Sten A. Olsson vienas iš pirmųjų suprato, kad pajamos iš bilietų pardavimo nėra svarbiausios. Keleiviai buvo pasirengę išleisti daug daugiau įvairioms paslaugoms laive nei jie buvo pasirengę mokėti už bilietus. Tai reiškė, kad buvo protinga dalyti nemokamus bilietus. Naujojo Geteburgo gyventojai negalėjo atsispirti pagundai leistis į nemokamą kelionę, o laive keleivis suvalgydavo jautienos filė su Berno padažu, išgerdavo alaus ir degtinės bei įsigydavo neapmokestinamų alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių. Iš pradžių laivuose buvo pardavinėjami ir maisto produktai, tačiau pastebėta, kad jie iškeliaudavo į krantą.

Tokiu būdu pajamos plaukė „Stena Line“ pirmtakei „Skagenlinjen“. Sten A. Olsson buvo apsukrus verslininkas ir investavo į naujesnius ir didesnius laivus, kurie galėtų plaukioti vis didesniu maršrutų skaičiumi. Dar dirbdamas metalo laužo pramonėje, Sten A. Olsson išmoko, kad didelis mastas užtikrina didelį pelną.

Konservatyvūs laivų savininkai Geteborge nevertino Sten A. Olsson ir jo keleivių rimtai. Veikla buvo nukreipta į mases ir nesiūlė nieko apčiuopiamo. Tai buvo apsipirkimui skirtos kelionės, o ne „smagios“ ar „tikros“ turistinės ar verslo kelionės. Be to, laivai buvo sparčiai keičiasi, o tai irgi prieštaravo visiems „rimto“ laivininkystės verslo principams…

1965 m. keleivinius laivus pakeitė modernūs automobilių keltai. Pirmuoju iš Geteborgo plaukusiu keltu buvo „Stena Danica“. Vietoj Skageno, keltas išplaukdavo iš daug didesnio ir efektyvesnio uosto –Frederikshauno. Senieji laivų savininkai Geteborge, anksčiau rimtai nevertinę Sten A. Olsson, dabar sukluso. „Stena Line“ sėkmė parodė „Sessalinjen“, kad svarbiausia yra pelnyti keleivių palankumą. Keleivių gabenimas įgavo naują pobūdį.

Maršruto tarp Geteborgo ir Kylio linija buvo atidaryta 1967 m. ir dar labiau sustiprino „Stena Line“ padėtį. Šiaurės Vokietija buvo suvokiama kaip vis įdomesnė turizmo vieta. Naujasis į Vokietiją plukdęs keltas „Stena Germanica“ buvo tikrai įspūdingas.

Kova su „Sessan“ tęsėsi iki 1981, kai „Stena Line“ įsigijo „Sessanlinjen“ ir faktiškai sukūrė judėjimo tarp Švedijos ir Danijos Kategato sąsiauryje monopolį. Įdomu buvo tai, kad tuomet pakito „Stena Line“ verslo valdymo idėja – dabar buvo siekiama tapti kelionių bendrove, siūlančia aptarnavimo paslaugas ir kokybę. 1960 m. rinkoje pasirodė naujokų. Dar po kelerių metų Dan Sten Olsson pakeitė savo tėvą generalinio direktoriaus pareigose. Iki to laiko jis jau buvo dirbęs įmonių grupėje beveik 20 metų, taigi gerai išmanė verslą.

Tuo metu „Stena Line“ jau buvo pasiruošusi iš vietinės Geteburgo įmonės tapti pirmaujančia tarptautine bendrove. Skandinavijos rinka buvo laikoma užpildyta, taigi 1989-1990 m. bendrovė įsigijo kanadiečių įmonę „British Columbia Steamship Company“, olandų įmonę „Stoomvaart Maatschappij Zealand“ ir britų įmonę „Sealink British Ferries“. Nesuklystume pasakę, kad „Stena Line“ tapo pasaulyje pirmaujančia keltų operatore.

Iš pradžių įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje nebuvo lengva. Įsigytos bendrovės nebuvo labai veiksmingos ir „Stena Line“ užtruko kelerius metus, kol sugebėjo naujojoje veikloje įdiegti aukštus standartų, kurių pati laikėsi. „Stena Lina“ taip pat buvo priversta parduoti arba racionalizuoti dalį maršrutų tinklo. Bendrovė pasiliko dvi olandų linijas į Angliją ir eismą tarp Anglijos / Škotijos ir Airijos / Šiaurės Airijos. 1995 m. „Stena Line“ taip pat plukdė maršrutais tarp Karlskronos ir Gdynės, taip įsitvirtindama augančioje Rytų Europos rinkoje.

Vienas iš svarbiausių keltų pramonės klausimų praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje buvo neapmokestinami pardavimai keltuose. „Stena Line“ siekė atitolinti sprendimą, kadangi pajamos iš mokesčių buvo labai svarbios bendrovei. Tuo metu buvo atliekami pasirengiamieji veiksmai, dėmesį telkiant į tonažą ir į santykinai didesnius krovinių gabenimo pajėgumus bei mažesnį vietų keleiviams skaičių. „Stena Line“ tikėjosi daugiausia pelno gauti iš sunkiųjų transporto priemonių gabenimo. Laivybos bendrovė gausiai investavo į greituosius keltus, pajėgiančius plukdyti anksčiau nematytas keleivių ir krovinių apimtis. Bendrovė buvo tikrai gerai pasirengusi, kai 1999 m. buvo uždrausta neapmokestinama prekyba.

Nepaisant didelio ekonominio nuosmukio, keleiviams patiko greitieji keltai, tačiau jie neįstengė mokėti tokios bilietų kainos, kuri būtų pelninga bendrovei. Taigi naujojo amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje „Stena Line“ pradėjo kurti įvairius naujus verslo modelius. Perėjimas buvo skausmingas, tačiau sėkmingas.

Šiandien tipinis „Stena“ kelto keleivis yra sunkvežimio vairuotojas. Prieš 25 metų tai būtų buvę kruizinio maršruto keleivis. Prieš 50 metų – apsipirkinėjantis keliautojas. Dabar „Stena Line“ gerokai skiriasi nuo ankstesnės laivybos bendrovės. Tuo pačiu metu ji gali pasiūlyti keleiviams malonią kelionę su skaniais valgiais ir gėrimais, o į laivus persikėlusios „pasienio parduotuvės“ siūlo puikias galimybes apsipirkti.

„Stena Line“ didysis ateities iššūkis – padaryti keltų eismą tausojančiu aplinką. Kaip ir daugelį kartų anksčiau, mūsų laivybos bendrovė keliauja savo keliu. Jau „Stena Germanica“ kelte vietoje iškastinio kuro naudotas metanolis, kuris jau keletą dešimtmečių laikomas gamtiniu naftos ir benzino pakaitalu. Vis dėlto niekas iki šiol nenagrinėjo šios problemos, taigi galbūt „Stena Line“ vėl taps pirmoji?

Šiuo metu „Stena“ įmonių grupės veiklos objektai – tanklaiviai, platformų aptarnavimo, birių krovinių ir ro/ro laivai. „Stena Line“ vykdo tik dalį šių įvairių veiklų. Tradicinių Geteborgo maršrutų, kadaise atrodžiusių įžūliais, dabar nebėra, nors „Stena“ būstinė vis dar tebėra Geteborge. Bendrovė yra viena iš geriausių Švedijos verslumo dvasios pavyzdžių po Antrojo pasaulinio karo. Įmonė tebepriklauso Olsson šeimai, o prekės ženklas yra žinomas visame pasaulyje, kaip ir „IKEA“ ir „H&M“. Tai tikra Geteborgo sėkmės istorija.

/ Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten

Norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti Anders ir Rickard už šį pranešimą. Rickard taip pat pirmininkauja klubui „Club Maritim Gothenburg“, kurio nariai domisi laivybos istorija.

Ką dar norėtumėte sužinoti apie mūsų istoriją ir laivus? Parašykite mums pastabose, ir mes būtinai papasakosime.