EKOLOGINIO TVARUMO PAVYZDŽIAI ŠVEDIJOJE (2 DALIS)

Švedija | Komentarų nėra

Švedijos miestai atsižvelgė į klimato pokyčius, radikaliai padedami sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį šalyje. Toliau šiame blog‘e (2 dalyje) mes atidžiau apžvelgsime sekančias iniciatyvas, susijusias su ekologinio tvarumo palaikymu Švedijoje.

4. Energetiškai efektyvus Umeå rajonas

Didelis gaisras  Umeå Ålidhem rajone 2008 metais paskatino miestą pradėti statyti energetiškai efektyvesnius pastatus, įgyvendinant ekologišką Ålidhem (Sustainable Ålidhem) atkūrimo projektą.

Siekiant sumažinti energijos suvartojimą 50 procentų, buvo renovuota apie 400 gyvenamųjų butų, pastatytų 1960-ais ir 1970-ais metais.

Buvo pastatyta 137 naujų butų, suvartojančių 50 procentų mažiau energijos, o ant jų pastatų stogų buvo įrengti fotovoltiniai elementai, padedantys išgauti saulės energiją. Kiekviename bute buvo sumontuoti echologai – terminalai, atvaizduojantys ir stebintys suvartojamos elektros energijos, šilumos ir vandens kiekį.

Šis projektas buvo apdovanotas 2013 metų Europos tvarios energetikos apdovanojimu „Gyvenimo būdo“ kategorijoje.

5. Ekologinis tvarumas per miesto ūkininkavimą

Miesto ūkininkavimas priskirtuose soduose jau seniai yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas tarp švedų daugybėje šios šalies kampelių. Gyventojai kartu naudoja žemės plotą soduose, kuriame jie augina vaisius ir daržoves. Šios veiklos priežiūrą vykdo Koloniträdgårdförbundet (Priskirtų sodų asociacija). 100 metų savo veiklą vykdanti organizacija atstovauja daugiau kaip 25,000 narių ir 260 organizacijų narių, įskaitant miesto ūkininkus ir sodo bendrijas.

6. Bičių ir drugelių saugojimas

Privačią bitininkystę paskatino pasaulinė žinia apie bičių nykimą (global news that bees are disappearing). Svenska Bin ir Bee Urban  tiekia bičių avilius, biologinės įvairovės sodus ir apdulkinimo vietas miesto teritorijoje.

Augalus apdulkinantys vabzdžiai yra gyvybiškai svarbūs žmogaus išlikimui dėl daugybės žmonių valgomų augalų ir augalinių produktų, kurie priklauso nuo bičių apdulkinimo. Bitės taip pat yra svarbios ekosistemoje, kadangi jos kryžmiškai apdulkina florą – augaliją ir augmeniją – kuri savo ruožtu valo orą, kuriuo mes kvėpuojame.

Aplinkos pokyčiams jautrūs drugeliai yra ekologų, tiriančių klimato ir ekosistemų pokyčių poveikį, tyrimų rodikliai (research indicators).

Huddinge, Stokholmo priemiestyje, URBIO pavertė penkių aukštų ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės stogą drugelių, kurių natūraliai yra daug šiame rajone, ekologiniu rojumi. „Drugelių stogas ir Nektaro restoranas“ (Fjärilstak och nektarrestaurang) yra keli ant stogų esantys laukai su pasodintais pievų augalų deriniais ir nektaro turinčių gėlių sodais, kurie skatina drugelių populiacijos atkūrimą.

7. Pastatų aprūpinimas energija, naudojant kūno šilumą

Remiantis koncepcija, atsiradusia po „pasyviųjų namų“ koncepcijos, energijos vartojimas yra mažinamas, statant energiją taupančius būstus, kurie semiasi energijos, naudodami žmogaus kūno šilumos, elektros prietaisų ir saulės spindulių energiją. Pasyvieji namai yra pastatyti keliose Švedijos bendruomenėse.

Väla Gård, esantys Helsingborg mieste pietų Švedijoje, yra saulės energiją naudojančių biuro pastatų ir konferencijų salių kompleksas, kuris taip pat yra pasyviai energetiškai efektyvus. Baigtas statyti 2012 metais, jis turi orą valančias, augalais apaugusias sienas, gamina daugiau energijos nei suvartoja ir turi aukščiausią platinos lygio LEED sertifikavimą (platinum level LEED certification), skirtą žaliesiems pastatams.

Geoterminė sistema, įrengta Stokholmo centrinėje stotyje, kasdien renka kūno šilumą iš daugiau kaip 250,000 važinėjančių žmonių. Šiluma paverčiama vandeniu termoreguliatoriaus pagalba, po to įkaitintas vanduo yra išpumpuojamas į netoli esantį  Kungsbrohuset, kuris užtikrina šildymą. Pastatas vėdinamas vandeniu iš netoli esančio Klara ežero, užtikrinant maksimalų supančios aplinkos išnaudojimą.

Kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už ekologinio tvarumo palaikymą pasaulyje!

Ką galėtume dėl to padaryti mes? ????

Laikas keliauti su „Stena Line“!

Liucija Rušinskaitė

Sveiki! Dirbu „Stena Line“ jau ne pirmus metus, todėl norisi su Jumis pasidalinti idėjomis, kodėl verta keliauti mūsų keltais ne tik darbo, bet ir pramogų bei kultūrinio pažinimo tikslais. :)

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.