SEMLA – DAUGIAU NEI TIK BANDELĖ!

Švedija | Komentarų nėra

Lankytojai, atvykę į Švediją, gali likti sukrėsti dėl pamatytos pasiūlos Švedijos kepyklėlėse. Išsirinkite bet kurią kepyklą ar kavinę, ir labai tikėtina, jog vitrinose pamatysite tik vieno skanėsto perteklių – tai semla. Ką slepia švedai ir ši kremu užpildyta bandelė, kad kai kurie žmonės tiesiog nuryja ją užsigerdami kavą litras po litro? Sužinokime.

Įsišaknijusi tradicija

Semlos tradicijos šaknys yra susijusios su fettisdag (Užgavėnėmis, arba storuoju antradieniu), kuomet per paskutinę iškilmingą šventę prieš Krikščionių pasninko laikotarpį – gavėnią – buvo valgomos bandelės. Pirmiausia semla buvo tik paprasta bandelė, valgoma mirkant į karštą pieną (žinomą kaip hetvägg).

Besikeičianti Semlos išvaizda

Tam tikru metu švedams pabodo griežtas gavėnios laikotarpis, jie pridėjo kremo ir migdolų pastos į paruoštą mišinį ir pradėjo semlą valgyti kiekvieną antradienį tarp Užgavėnių ir Velykų.

Šiandien nereikia jokių rezervacijų, kad semlor (tai semlos daugiskaita) kepyklų vitrinose dažniausiai atsirastų tokiu po Kalėdų (kartais net ir prieš) artimiausiu metu, kuris, manoma, būtų tinkamas. Bendrai, visos šalies mastu jau dejuojama, kad kiekvienais metais tai daroma vis anksčiau. Netrukus po to, žmonės pradėjo bandeles valgyti taip, lyg žinotų, jog rytoj bus pasaulio pabaiga.
Tačiau, vis dažniau ir dažniau įtinka ne bet kokia semla. Kiekvienais metais, maždaug tokiu pat metu, kai kepyklos prisipildo semlor, Švedijos laikraščiai skelbia apie įvairiausius semlos skonio testus. „Ekspertų“ grupės kritiškai įvertina ir apžiūri semlor nukrautus stalus, kad surastų pačią geriausią mieste.

Dar vienas didžiulis malonumas

Per daugelį metų kepyklos metė iššūkį tradicinei semlai, tikėdamosi, jog sukurs sekantį malonumą. 2015 metais semmelwrap  sudrebino švedus kaip reikiant. Vietoje originalios semla bandelės, tešla yra išminkoma plokščiai, užpildoma migdolų pasta ir plakta grietinėle, tuomet suvyniojama ir valgoma kaip vyniotinis. Skanumėlis! Šis pyragaitis iš tikrųjų išpopuliarėjo ir socialiniuose tinkluose ir kai kuriuose Švedijos naujienų srautuose, ir netrukus po to būriai kitų kepyklų visoje Švedijoje bandė kopijuoti šią idėją (tikėdamosi, jog sumuš pardavimų rekordą).

Kai semlos sezonas baigėsi ir triukšmingas semmelwrap reklamavimas nuslūgo, daugybė kepyklų ir individualių kepėjų ir vėl bandė sugalvoti naują semlos variantą. Buvo daugybė bandymų: nuo Nutella įdarytos ir keptos versijos iki įvairiausių formų semlos. Bet nė viena versija nepasiekė didelės sėkmės. Na, bent jau iki 2017, metų, kuomet kūrinys mišrūnas, vardu Princesė semla, maloningai įstojo į kepyklų narių gretas ir visiškai apstulbino švedus. Ir kaipgi kažkam kilo tokia idėja sumaišyti du visais laikais labiausiai mėgstamus švediškus pyragaičius?

Rimta semlos degustacija

Vienas rimtas semlos ekspertas yra vadinamas semmelmannen (semlos žmogus): Stokholmo blogeris, kuris Švedijos sostinėje tapo lyg paieška „eiti į“, kuri padeda rasti patarimų, susijusių su semla. Rezultatai skelbiami galima sakyti fanatiškai detaliai; semla vertinama pagal bandelės, kremo, migdolų pastos kokybę ir bendrą išvaizdą.

„Jaučiau, jog įprastiniai laikraščiai neaprašo itin detaliai; be to, jie niekada neragavo daugiau nei 8 ar 10 skirtingų semlor. Norėjau pasikapstyti giliau, kiek įmanoma daugiau. Taigi, sukūriau blog‘ą (dienoraštį)“, sako jis.

Tai kokia gi ta tobulosios semlos paslaptis? Pagal Semmelmannen tai: „gera žaliava, skani migdolų pasta, bet svarbiausia, gera kompozicija; proporcijos turi būti idealios.“

O į klausimą, kur atrasti tobulą semlą, Semmelmannen nenurodo tikslaus atsakymo: „Aš neišsirenku vieno labiausiai mėgstamo, nes tai būtų nesąžininga kitų labai puikių kepyklų atžvilgiu. Aš suteikiu savo balus – tuomet skaitytojas gali pats spręsti.“

Tiems laikraščiams ir žurnalams, kurie vis dėl to išrenka labiausiai mėgstamą (o tokių yra daug), poveikis yra įstabus.

Agneta Brolin, Vettekatten kepyklos Stokholme vadovė, tai žino be jokių abejonių. „Jei tave pamini spaudoje, tai geriausia reklama, kokią galima gauti,“ Švedijos tarptautinio dienraščio Svenska Dagbladet tyrime kalba ji, pati laimėjusi Geriausios Semlos 2011 apdovanojimą.

View this post on Instagram

#vettekatten

A post shared by dream (@mmiiaooo) on

„Kuomet buvome įvertinti kaip Geriausia Semla, mūsų pardavimai šoktelėjo dvigubai, palyginus su įprastiniais“, sako Brolin.

Fika – šventoji kavos pertraukėlė

Apie tai nieko nežinantiems, tokia didelė pagarba ir isterija dėl kreminės bandelės gali atrodyti nesuderinama su visais kitais normaliais dalykais. Bet kasmetinė semlos isterija, tai tik mažoji didžiulio paveikslo dalis – socialinio fenomeno, kuris Švedijoje unikalus: tai fika.
Žodis fika vertimo neturi. Jo reikšmė – atsipūsti su kolegomis ar draugais geriant kavą ir (dažniausiai) valgant ką nors saldaus. Bet reikšmė daug platesnė nei šis trumpas apibūdinimas. Tai ritualas, tai tradicija; tai lyg Švedijos visuomenės atspindys. Tai kažkas tokio, kam, jei esi pakviečiamas, niekada negali sakyti ne. Švedų išgeriamos kavos kiekis pasidalija atitinkamai vidutiniškai po devynis kilogramus žmogui, per metus tai stulbinantis kiekis. 2011 metų 8,000 darbuotojų apklausoje visoje šalyje paaiškėjo, jog dauguma tikrai sutinka, kad viena fika pertraukėlė darbe ar netgi dvi žymiai pagerino jų produktyvumo lygį. Iš tikrųjų netgi 2009 metų tyrimo projektas, kurį suorganizavo Masačusetso Technologijų Institutas (MIT) Jungtinėse Valstijose, atskleidė, kad žmonės, kurie trumpam palikdavo savo darbo stalus du ar tris kartus į dieną, jog galėtų pabendrauti su kolegomis, parodė nuo 10 iki 15 procentų daugiau produktyvumo.

Daugelyje Švedijos darbo vietų fika netgi nustatyta įstatymo, taip pat kaip ir pietų pertrauka – darbuotojams skiriamos 15 minučių, kad trumpam mestų šalin darbus ir visi susirinktų išgerti kavos. Bet fika nėra tik paprastas masės mokesčių mokėtojų įprotis.

Kadangi fika pertraukėlę žmonės jau pamėgo net išėję iš namų, o daugybė parduotuvių ir kavinių tiesiog klesti, atrodo, jog fika, ir, žinoma, semla, čia užsibus dar ilgai.

Laikas keliauti su „Stena Line“!

 

Liucija Rušinskaitė

Sveiki! Dirbu „Stena Line“ jau ne pirmus metus, todėl norisi su Jumis pasidalinti idėjomis, kodėl verta keliauti mūsų keltais ne tik darbo, bet ir pramogų bei kultūrinio pažinimo tikslais. :)

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.