„Stena Line“ 1967 m.

Stena Line istorija | Komentarų nėra

1967 m. buvo pakeistos nuostatos dėl neapmokestinamų prekių įvežimo. Įvesta taip vadinamoji 24 valandų taisyklė, pagal kurią neapmokestinamas prekes įvežantys keleiviai prieš tai turėjo būti išvykę iš Švedijos mažiausiai 24 valandoms. „Stena Line“ įmonė buvo pasiruošusi tokiam pasikeitimui ir ėmė vystyti savo verslą pagal naujas sąlygas.

Ankstesnių metų vasarą vykdyti keleivinių laivų reisai maršrutais Treleborgas –Kopenhaga, Lisešilis – Skagenas ir Liuleo – Kemis buvo nutraukti. Šie maršrutai prarado populiarumą dėl pasikeitusių prekių įvežimo taisyklių. Todėl laivas „AFRODITE“ tapo ne toks reikalingas ir pradėjo plaukioti į užsakomuosius reisus per pietinę Eresuno dalį. Ten jis taip pat susitikdavo „STENA BALTICA“, kuris žiemą ir pavasarį būdavo išnuomojamas. Tais metais užsakomųjų reisų rinkoje pasižymėjo ir keltas „STENA NORDICA“, kuris plaukdavo „British Rail“ įmonės nustatytu maršrutu tarp Stranraerio ir Larnės per Airijos jūrą. „Stena“ atrado tuo laiku išties neįprastą būdą panaudoti laivus.

Vis dėlto keleivinis laivas „POSEIDON“ tęsė reisus maršrutu Stokholmas – Marianhamina. Buvo manoma, kad jį galima išnaudoti net galiojant naujoms muitinės nuostatoms. Paklausa buvo didelė, todėl populiarus laivas dažnai būdavo pilnas. Naujosios muitinės taisyklės smarkiai padidino Alandų salose esančių viešbučių pelną. Naktinė Marianhamina tapo vis populiaresnė tarp pramogas mėgstančių turistų, kurie ten nuplaukdavo, pernakvodavo ir grįždavo namo, kelionėje galėdami nusipirkti neapmokestinamų prekių.

germ_1

„MELŽIAMA KARVĖ“

Tais metais maršrutas Geteborgas – Frederikshaunas ir mažas, bet neįtikėtinai efektyvus laivas „STENA DANICA“ tapo „Stena Lines“ pelno šaltiniais. Laivo automobilių denis dažnai būdavo prikimštas sunkvežimiais. Kai vasarą jų sumažėdavo dėl pramonės sektorių darbuotojų atostogų, sunkvežimių vietas užimdavo turistų lengvieji automobiliai. Geteborgo gyventojai dienomis ir vakarais keliaudavo į Frederikshauną, maisto ir aptarnavimo standartai laive tik gerėjo.

24 valandų taisyklė neapmokestinamų prekių įvežimui išėjo į naudą ir Danijos viešbučių verslui. Jaukusis Skagenas tapo itin populiariu „Stena Lines“ keleivių tikslu nepaisant to, kad reikėjo plaukti jūra per Frederikshauną. Olborgo didmiestis taip pat viliojo daugelį švedų.

Reisai į Jutlandiją atnešė didelį pelną. Kadangi kelionės laikas buvo gana trumpas, galima buvo per parą keliauti keturis kartus. Paklausa Geteborgo regione buvo pakankamai didelė, todėl keleivių užteko tiek „Stena Line“, tiek ir „Sessanlinjen“ laivybos įmonei. Keltai dažnai plaukdavo pilni. Nors Varberge įsikūrusi „Lion Ferry“ konkuravo su Geteborgo laivybos įmonėmis dėl keleivių į Jutlandiją, jų rezultatai nė iš tolo neprilygo „Stena Lines“ skaičiams.

Kai „STENA DANICA“ laivui tebuvo tik dveji metai, pasidarė akivaizdu, kad jį reikia pakeisti daug didesniu keltu. Buvo sparčiai pradėta planuoti.

PRESTIŽINIS MARŠRUTAS

Nuo 1963 m. „Stena“ vykdė maršrutą Nakskovas – Kylis per patronuojamąją danų įmonę „KL-Linjen“. Nuo 1964 m. buvo planuojamas maršrutas Geteborgas – Kylis. Keltai turėjo pradėti kursuoti 1966 m., bet dėl statybų metu kilusių problemų jų pradžia nusikėlė.

1967 m. pagaliau atėjo laikas paleisti naująjį įmonės pasididžiavimą – „STENA GERMANICA“. Geteborgą ir Kylį skiria net 244 jūrmylių, bet dėl nepaprastų naujojo kelto greičio galimybių (iki 23,5 mazgų) kelionės laikas į vieną pusę tik truputį viršijo 11 valandų. „STENA GERMANICA“ taip pat buvo ir didžiausias „Stena Lines“ keltas. Naujieji reisai į Kylį atvėrė įmonei, persivadinusiai į „Stena Lines“, kelią į labai aukšto prestižo verslą. Ilgosios kelionės į Kylį visai neprilygo senajam pramoginiui maršrutui į Skageną. Tačiau maršruto idėja išliko tokia pati. Geteborgo gyventojų mėgstamiems pramoginiams kruizams reikėjo naujo kelionės tikslo. „Stena Line“ patraukliu kelionės tikslu laikė ne tik Kylį, bet ir kitus netoli esančius miestus – Hamburgą, Brėmeną ir Hanoverį.

„Stena Lines“ verslo strategija ir toliau teikė pirmenybę keleiviams, o ne prekėms. Tai dar kartą įrodė naujojo kelto šonines automobilių denio dalis užpildžiusios kajutės.

Per antrą 1960-ojo dešimtmečio pusę Vakarų Vokietija patyrė neįtikėtiną ekonominę raidą. Ši valstybė neabejotinai paliko pokario laikotarpį praeityje ir, nepaisant Europoje jaučiamos politinės įtampos, žiūrėjo į ateitį optimistiškai. 1967 m. švediški keltai plaukdavo į Travemiundę / Liubeką iš Treleborgo, Malmės, Helsingborgo ir Nineshamno. Nepaisant stiprios konkurencijos, ilgasis maršrutas Geteborgas – Kylis buvo laiką taupančiu pasirinkimu keleiviams iš Geteborgo regiono ir šiauresnių vietovių.

„STENA GERMANICA“ buvo pristatyta 1967 m. balandžio 15 d. Beveik po savaitės visiškai paruošto laivo krikšto ceremoniją Stenpiren prieplaukoje atliko garsaus Kylio politiko žmona Helga Renger. Geteborgo gyventojams buvo pasiūlyta apsilankyti laive. Tai buvo gudrus reklaminis triukas. Skoningas ir elegantiškas „STENA GERMANICA“ interjeras viliojo į pirmos klasės keliones.

germ-3

NAUJAS TERMINALAS

Tuo metu jau buvo beveik baigtas statyti Skandiahamnen uostas Geteborge. „Stena Line“ rajono šiaurės vakarų dalyje atidarė naują terminalą, skirtą reisams į Vokietiją. Gražusis terminalo pastatas stovėjo ant kalno, jame buvo laukimo salė, muitinės ir pasų kontrolės, kavinė ir administracinės patalpos.

Tuometinėje Stenpiren prieplaukoje nebuvo vietų į Vokietiją ir Daniją plaukiantiems keltams. Dėl įtempto „STENA GERMANICA“ tvarkaraščio taip pat tapo tikslinga atsisakyti lėtųjų kelionių Jotaelvenu.

Pirmasis Vokietijos reisų terminalu pasinaudojo laivas „STENA DANICA“, plaukdavęs ten pakrauti sunkvežimių vietoj ankstesnių sustojimų Sannegårdshamnen uoste pakeliui į Frederikshauną.

SĖKMINGA PRADŽIA

Paaiškėjo, kad neįmanoma kasdien plaukioti 23 mazgų greičiu, norint įvykdyti labai įtemptą tvarkaraštį. Pradėjusi reisus nauju maršrutu „STENA GERMANICA“ plaukdavo atitinkama kryptimi kiekvieną vakarą, 19:00 val., o šeštadieniais – dar vieną kartą dienos metu. Vėliau vakarinių kelionių laiką teko pakeisti į kiek vėlesnį. Kelionės laikas buvo pailgintas iki 12–13 valandų. Reisų tvarkaraštis buvo tinkamas, kad keleiviai galėtų atsivežti neapmokestinamų prekių. Po pirmosios vasaros ir per kitus metus reisų skaičius buvo padidintas, tačiau jis niekada taip ir nepasiekė iš pradžių planuotų dviejų reisų į vieną pusę per parą.

Siekiant efektyviau išnaudoti į Vokietiją plaukiojusį keltą, 1967 m. rudenį jam taip pat buvo priskirtas dieninis maršrutas Geteborgas – Frederikshaunas. Tai labai palengvino laivo „STENA DANICA“ darbą.

„Stena Line“ planavo pervežti 100 000 keleivių per pirmuosius Kylio maršruto metus. Rezultatas buvo net 120 000. Vis dėlto maršrutas nebuvo pakankamai pelningas, todėl buvo bandoma jį padaryti intensyvesniu rudens laikotarpiu. Išlaikyti „STENA GERMANICA“ buvo brangu.

DAR VIENAS DIDELIS KELTAS

Į „STENA GERMANICA“ panašus laivas „STENA BRITANNICA“ buvo pristatytas 1967 m. gruodį. Jis buvo beveik identiškas savo „broliui“. Prieš atvežant keltą, buvo daug spėliojama, kur jį galima bus pastatyti. Žinoma, „Stena Line“ suprato, kad neturi finansinių galimybių leisti du keltus Kylio maršrutu. Įmonės konkurentai Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje nerimavo dėl jos sprendimo. Galbūt „STENA BRITANNICA“ plauks Esbjergas – Harvičas arba Tilberis – Kalė maršrutu? Kas žino? Pavadinimas juk kėlė mintis apie reisus į britų uostus.

Kaip būdinga „Stena Line“, jos sprendimas buvo netikėtas. „STENA BRITANNICA“ buvo paleistas maršrutu Geteborgas – Frederikshaunas, o „STENA DANICA“ – į „Townsend Brothers Ferries“ įmonės užsakomuosius reisus. Taip laivas, kurį „Stena Line“ paleido Frederikshauno maršrutu, pranoko visus konkurentus tonažo, dydžio ir standartų atžvilgiu. Daug kas nekantriai laukė artėjančių metų rezultatų.

germ_2

SENŲJŲ MARŠRUTŲ NUTRAUKIMAS

1967 m. vasarą išsinuomotas danų keltas „LOHALS“ buvo panaudotas maršrutui Nakskovas – Kylis. Tačiau dėl padidėjusios konkurencijos šis maršrutas nekėlė didelio susidomėjimo, todėl praėjus vasarai jis buvo nutrauktas visam laikui.

Kai 1965 m. Nakskove buvo pastatyta nauja keltų stotis, „Stena“ ir Nakskovo uostas sudarė bendradarbiavimo sutartį dešimčiai metų. Tačiau nutrauktas maršrutas parodė, kad laivybos rinka yra itin jautri ir sunkiai nuspėjama sritis. „Stena“ atėjo laikas tartis su savivaldybe dėl sutarties nutraukimo.

1967 m. vasara taip pat tapo paskutiniu „Stena Line“ maršruto Tilberis – Kalė sezonu. Tais metais keleiviai buvo įlaipinami ir Sautende. Maršrutui skirtas mažasis „STENA BALTICA“ buvo per mažas ir per lėtas laivas tokiai kelionei.

Konkurentai iš Didžiosios Britanijos ne itin rūpinosi švedų įsibrovimu į Lamanšo sąsiaurį. Todėl „Stena Line“ sugebėjo sudaryti sandorį su britų laivybos įmone „Townsend Brothers Ferries“, kuri tiesiog nupirko maršrutą. „Stena Line“ taip pat susitarė su britais, kad jie užsakinės „STENA DANICA“ reisams artėjančią žiemą ir pavasarį. Tokiu būdu tapo įmanoma paleisti naujesnį ir didesnį keltą „STENA BRITANNICA“ Frederikshauno maršrutu. 1967 m. „Stena“ iš tiesų parodė, kaip lanksčiai ir netradiciškai ji naudoja savo keltus. „Stena Line“ įvedė naują mąstymo būdą savo veiklos sektoriuje.

// Ištrauka iš knygos „Stena Line – laivybos istorija“, autoriai Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten

Svetlana Lebedeva

Sveiki! Esu laimingas žmogus - myliu savo darbą ir myliu keliones. O mano darbas kaip tik ir yra su Jumis dalintis kelionių idėjomis ir patarimais, įspūdinga kompanijos "Stena Line" istorija ir viskuo, ką galite pamatyti keliaujant mūsų keltais. :) Taigi, drąsiai komentuokite, rašykite ir klauskite apie tai, kas Jus domina, apie ką Jūs norėtumėte sužinoti! Atsakysiu į kiekvieną Jūsų klausimą ir prašymą. :)

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.