Tai buvo 1965 metais

Laivyno istorija tikrai buvo turtinga įvykiais. Jie prasidėjo sprendimu likviduoti vieną keleivinių laivų maršrutą Gioteborge. Maršrutas iš Gioteborgo į Sandefjordą 1964 metais buvo jaudinanti naujiena tiek Gioteborgo gyventojams, tiek Norvegijos keleiviams. Tačiau politikai negalėjo užmerkti akių dėl „spirito ekspreso“ per Skagerako sąsiaurį. 1965 metais Švedijos ir Norvegijos finansų ministerijos greitai ėmėsi veiksmų ir jau nuo kovo 1 d. buvo pakeistos taisyklės, priskiriant maršrutą prie vidutinio nuotolio. Taip buvo smarkiai apribotos įvežimo teisės. Dėl naujų taisyklių maršrutas į Norvegiją tapo nebe tiek patrauklus ir WAPPEN išplaukė į paskutinį reisą į Sandefjordą baigiantis 1965 metų vasariui.

Kiti keleiviniai maršrutai dirbo žymiai geriau. Populiarūs buvo POSEIDON reisai žiemą ir pavasarį, o vėliau – maršrutas Gioteborgas – Frederikshavnas. Tačiau jų dienos buvo suskaičiuotos, nes iki vasaros maršrutas turėjo būti pertvarkytas automobiliams gabenti. Maršrutas Lysekilas – Skagenas vasaros metu išliko su SKAGEN II. Tuo laiku Bohuso leną lankydavo daug turistų, kurie naudodavosi vietiniams keleiviams skirtais maršrutus.

Kitas keleivinis maršrutas, kuris klestėjo 1965 metais, buvo iš Treleborgo į Kopenhagą. Tačiau tais metais ten dažnai buvo keičiami laivai, tiek POSEIDON, GORCH, FOCK, tiek AFRODITE plaukiojo įvairiais maršrutais, kurie veikė nuo kovo iki gruodžio.

Pirmasis STENA DANICA

„Stena“ technikos skyrius jau 1963 metais, vadovaujant technikos vadovui Helge Olofssons, pradėjo projektuoti modernius automobilių keltus Danijos maršrutams. Praėjus metams, jau 1964 m. vasarį buvo pasirašyta sutartis statyti du modernius keltus su Prancūzijos laivų statykla „Ateliers et Chantiers de la Seine-Maritime i Le Trait“ prie Ruano. Pristatymas buvo planuojamas 1965 m. pavasarį.

Kai buvo pristatyti naujieji automobilių keltai, komercinis pavadinimas buvo pakeistas iš „Skagenlinjen“ į „Stenalinjen“. Laivai perėmė elegantiškus kaminų kontūrus ir spalvų derinį iš „Skagenlinjen“ laivų. Tačiau terminas „Stena Line“ buvo įvestas tik 1967 m. balandį.

Pirmasis iš Prancūzijos laivų statyklos 1965 metais buvo pristatytas STENA DANICA, kuris nuo 1965 m. birželio 24 d. įsijungė į eismą maršrutu Gioteborgas – Frederikshavnas, po du reisus kiekviena kryptimi. Šis laivas kėlė visai kitokią grėsmę esamam konkurentui „Sessanlinjen“. Dabar laivybos bendrovės pešėsi dėl tų pačių keleivių, o visų pirma – dėl tų pačių krovinius gabenančių klientų. „Stenalinjen“ problema buvo tokia, kad Stenpireno uostas nebuvo skirtas aptarnauti daug automobilių ir krovininių automobilių. Todėl STENA DANICA būdavo priversta po išvykimo iš Stenpireno užsukti į Sanegordo uostą Gioteborge, kad galėtų priimti į laivą sunkvežimius.

Tada „Stenalinjen“ perkėlė pramogas laive į rafinuotesnį lygį. Reklamose siūlytas išskirtinis „Top Floor Bar“, Kategato sriuba restorane su „Laxtoast“, „Chateaubriand“ ir „Moulin Rouge“ už niekingą 12 Švedijos kronų kainą, „damcomplé“ už 5 kronas, taip pat ruletė ir bingo žaidimas. Tiek maisto parduotuvės, tiek neapmokestinamos parduotuvės veikė visos kelionės metu, o „Bel Air Saloon“ siūlė šokius su gyva muzika. Tokiais renginiais konkuruota ne tik su „Sessanlinjen“, bet ir su pramogomis sausumoje. Sukurtas modernus keltų eismas.

„The Londoner“

Bendrovei „Stena“ būdinga, kad laivai ne visada patenka į tą uostą, kur numatyta. STENA DANICA brolis dvynis buvo pristatytas 1965 m. birželį, jam suteiktas pavadinimas STENA NORDICA. Laivybos bendrovė priėmė sprendimą, kad tuo metu nebuvo ekonominių sąlygų eksploatuoti du automobilių keltus Frederikshavno maršrutu.

Pirmiausia buvo svarstyta, kad naujas keltas turi patekti į maršrutą Nakskovas – Kylis. Vėliau buvo diskutuojama paleisti jį maršrutu Gioteborgas – Sandefjordas. 1965 m. pavasario pradžioje svarbiu tapo maršrutas Stokholmas – Nodendalis. Galiausiai nuspręsta, kad STENA NORDICA atidarys maršrutą per Lamanšo sąsiaurį iš Tilburio į Kalė. Tilburis yra Temzės žiotyse netoli Londono, o tai – patrauklus kelionės tikslas prancūzams. Anglijos sostinė taip pat išsiskyrė milžinišku kelionių potencialu. Tilburio padėtis ant šiaurinio Temzės kranto darė maršrutą patrauklų automobilininkams, kurie atvykdavo iš didesnės Anglijos dalies šiauriau Londono.

„Stena“ pavadino naują maršrutą ir jo keltą „The Londoner“. Pavadinimas siejamas su Londono miesto pavadinimu ir populiaria anglų daina „Maybe it’s because I’m a Londoner“. Faktas, kad maršrutas atidarytas kaip vasaros maršrutas, rodė, kad laivybos įmonė jį traktavo pirmiausia kaip keleivinį maršrutą atostogautojams ir keleiviams, vykstantiems vienai dienai.

Greta bilietų pardavimo pajamų, lygiai kaip Skandinavijoje, tikėtasi gauti pajamų iš prekybos, aptarnavimo laive ir tokių žaidimų, kaip ruletė ir bingo. Tačiau pardavimai prognozuoti ne tokio pat lygio kaip, pavyzdžiui, maršrute Gioteborgas – Frederikshavnas.

1965 m. birželio 30 d. STENA NORDICA pakrikštytas kaip „The Londoner“, surengiant ant Temzės kranto netoli Tauerio tilto milžinišką vakarėlį 700 kviestų svečių. Tokios tuomet Anglijoje buvo tradicijos pristatant didelį keltą. Jis turėdavo būti pristatytas Londone žiniasklaidai ir visuomenei.

Keltas 1965 m. kursavo maždaug tris mėnesius iki spalio pradžios. „The Londoner“ pateisino lūkesčius ir buvo pakankamai pelningas, kad maršrutas būtu eksploatuojamas kitais metais.

Eismas iš Stokholmo

Kartu su „Stena“ keleivių eismu augo ambicijos sutelkti išteklius maršrutuose, kurie labiau tinka eismui ištisus metus. Sten A. Olsson septintojo dešimtmečio viduryje matė didelį potencialą pramoginiam maršrutui į Alandų salas iš Stokholmo rajono, kuriame gyveno bemaž milijonas gyventojų. Kartu su Danijos kryptimi iš Gioteborgo automobilių keltų eismas perėjo prie tuščio tonažo.

Tuomet šiuolaikiniu supratimu nebuvo jokio pramoginio eismo į Alandų salas. Esamas eismas apsiribojo vasara ir buvo skirtas brandesnei publikai, kuri daugiausia atvykdavo į Stokholmą grupėmis, autobusais. Pramoginis gyvenimas šiame laive daugiausia apsiribodavo kortų žaidimais, gaiviaisiais gėrimais ir akordeono muzika. Apsipirkimo galimybės buvo ribotos. Tai – atvira erdvė „Stena“ platesnei pramogų koncepcijai ir prekybai jos laivuose.

1965 m. pradėtos derybos su Stokholmo uostu dėl vietos uoste keleiviniam laivui HELGOLAND, kuris turėjo kasdien plaukioti maršrutu Stokholmas – Marienhamnas. Papildoma vieta tapo uosto prieplauka 8/9 Stadsgordene netoli Šliuzo. HELGOLAND pradėjo plaukioti kovo 23 d. su rinkodaros pavadinimu „Jätten Finn“. Valpurgijos nakties išvakarėse balandžio 30 d. atsirado Marienhamno maršruto sprendimas – panaudoti WAPPEN, kuris ką tik pasitraukė iš Norvegijos krypties, jis taip pat įtrauktas į rinką kaip „Jätten Finn“. Su 22 mazgų greičiu WAPPEN buvo greičiausias keleivinis laivas Baltijos jūroje. Jo talpa buvo visai nebloga – 1 700 keleivių. Rezultatų neteko ilgai laukti. Keleiviai plūdo norėdami keliauti dideliu laivu į Alandų salas, nors Stokholmo publika nebuvo taip lengvai suviliojama, kaip Gioteborge.

Automobilių eismas buvo tik planuojamas, todėl STENA NORDICA, baigęs savo pirmą sezoną kaip THE LONDONER, grįžo į Stokholmą spalio pradžioje ir Marienhamno maršrute pakeitė WAPPEN. Netrukus laivybos bendrovė ėmė tirti eismo į Suomijos teritoriją potencialą. WAPPEN perkeltas į maršrutą Stokholmas – Abo su rinkodaros pavadinimu „Mac Finn“. Dėl savo greičio jis galėjo išplaukti iš Stokholmo 09:00 val. ir grįžti kitą dieną 07:00 val. Eismas į Abo tęsėsi iki Šv. Liucijos dienos 1965 m., o į Marienhamną – iki Kalėdų, kol ateidavo rūsti žiema. Abo maršrutas tada uždaromas, o pelningesnis maršrutas į Marienhamną tęsiamas.

Kieta konkurencija Kylyje

1965 m. sausio 1 d. Danijos vyriausybė įvedė trijų dienų taisyklę neapmokestinamų prekių įvežimui. Tai paveikė „Stena“ planus. 1965 m. vasarį laikraštyje pranešta, kad maršrutas Nakskovas – Kylis vasarą gaus naują keltą iš Prancūzijos laivų statyklos. Jau kovo pabaigoje spauda pranešė, kad maršrute Nakskovas – Kylis nebus jokio prancūziško kelto, vietoje to birželį neseniai Norvegijoje pastatytas STENA BALTICA paleistas trikampiu maršrutu Nakskovas – Kylis – Foborgas. ISEFJORD turėjo būti perkeltas į naują maršrutą Malmė – Kopenhaga. Tačiau naujas laivas iš Norvegijos vėlavo ir buvo pristatytas tik po metų. Todėl senasis ISEFJORD net 1965 m. tęsė reisus iš Nakskovo į Kylį.

Keleivinis laivas AFRODITE, nepaisant muitinės apribojimų, liko Baltijos jūroje per vasarą ir kursavo maršrutu Foborgas – Flensburgas.

Kylio maršrutas 1965 m. patyrė vis didesnę konkurenciją. Naujai įsteigta Vokietijos laivybos bendrovė plaukiojo nauju keltu tarp Bagenkopo ir Kylio. Švedijos laivybos bendrovė „Skandinavisk Linietrafik“, buvusi SVEA koncerno narė, taip pat įsitvirtino maršrute Korsoras – Kylis. 1965 m. pavasarį jie atidarė antrą, čarterinį maršrutą. Bendrovė STENA į tai reagavo oficialiai pradėdama uždarinėti maršrutą Nakskovas – Kylis ir siūlydama parduoti ISEFJORD. 1965 m. rudenį visi Danijos bendrovės darbuotojai įspėti apie atleidimą.

Pasibaigus vasaros sezonui ISEFJORD nebeeksploatuotas. Tai nereiškė, kad ketinama pasitraukti iš Vokietijos uosto. Kitiems metams STENA planavo maršrutą tarp Gioteborgo ir Kylio.

Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten