Nuo „Ship of Hope“ („Vilties laivo“) iki „Galapagos Legend“ („Galapagų legendos“)

Keltai Stena Line istorija | Komentarų nėra

Jis pradėjo savo karjerą 60 – taisiais Šiaurės jūroje kaip keleivinis keltas, kurį mes išsinuomojome iš „Skagenlinjen“, o po to pavertėme laivu ligonine – mūsų partnerių „Mercy Ships“ pirmtaku, kuriame buvo gydomi civiliai pacientai Vietnamo karo metu. Tada jį ir pradėjo vadinti „Ship of Hope“ („Vilties laivu“). Mes išpirkome jį, pakeitėme pavadinimą į „Stena Finlandica“ ir paskyrėme plaukti maršrutu Stockholm – Mariehamn (Stokholmas – Mariehamnas). Dabar jis atlieka kruizinio laivo, kursuojančio tarp Ekvadoro ir Galapagų salų, funkcijas. Žemiau rasite mūsų istorijos ekspertų Rickard  ir Anders pasakojimą.

Nei vieno „Stena Line“ kelto istorija nėra net panaši į dramatiškąją „Stena Finlandica“ istoriją. Šiam nuostabiam keleiviniam keltui, pastatytam 1963 metais ir pavadintam „Helgoland“ (Hamburgo laivybos įmonės HADAG garbei), teko atlikti daug įvairių funkcijų. Buvo planuojama, kad keltas kursuos maršrutu Cuxhaven – Helgoland. Vokiečiai tokio tipo keleivinius keltus vadina „Seebäderschiffe“ – kurortiniais laivais. Tai yra mažo ir vidutinio dydžio keleiviniai keltai, kurie gabena turistus iš Šiaurės jūros pakrantės iki tokių salų, kaip Helgolandas, Sylt ir Firizijos salos.

Helgolando sala

Helgolando sala taip pat turi pakankamai dramatišką istoriją. Istoriškai ši sala priklausė vokiečiams ir danams. Dėl Napoleono sukeltų karų Didžioji Britanija sugebėjo užvaldyti šią salą. 1890 metais pasirašius Helgolando – Zanzibaro sutartį, Vokietija perėmė salą savo valdžion. Vienas svarbiausių tikslų buvo Kylio kanalo apsauga. Sala buvo pertvarkyta/rekonstruota į pakrantės tvirtovę, o vėliau joje taip pat buvo pastatyta jūrų laivyno bazė. Pirmojo pasaulinio karo metu gyventojai buvo evakuoti, tačiau jie sugrįžo tarpukario laikotarpiu. 1945 metų pavasarį sala buvo visiškai sunaikinta po Britanijos bombardavimo. Britai taip pat užvaldė salą ir net mėgino ją susprogdinti. Tačiau 1952 metais Helgolandas buvo grąžintas Vokietijai ir tapo populiaria maudymosi, paukščių stebėjimo, karinės istorijos turizmo vieta.

Keltas „Helgoland“

1963 metų vasarą keltas „Helgoland“ kursavo tarp Cuxhaveno ir Helgolando. Prie salos laivai turėjo mesti inkarą, o keleiviai buvo gabenami į sausumą mažesnėmis valtimis. Ne vasaros sezono metu keleivių srautas į Helgolandą nebuvo didelis, todėl paprastai laivai buvo nuomojami. Tokiu būdu „Helgoland“ pradėjo dirbti su Stena Line pirmtaku – Skagenlinjen. 1963 metų rudenį keltas pradėjo plaukioti populiariu ekskursijų maršrutu tarp Geteborgo ir Frederikshavno. 1964 metų rudenį keltas buvo išnuomotas ir plaukiojo maršrutais  Gothenburg – Larvik ir Gothenburg – Frederikshavn. 1965 metų vieną pavasario mėnesį keltas „Helgoland“ taip pat plaukiojo maršrutu Stockholm – Mariehamn.

„Helgoland“ tapo žinomas kaip „Ship of Hope“ („Vilties laivas“)

Baigęs dar vieną vasaros sezoną kaip keltas „Seebäderschiffe“, 1966 metais „Helgoland“ buvo išsinuomotas Vokietijos Raudonojo Kryžiaus organizacijos ir rekonstruotas į laivą ligoninę. Tai įvyko dėl to, kad Jungtinės Amerikos valstijos investavo daug išteklių į Vietnamo karą, todėl Prezidentas Lyndonas Džonsonas pareikalavo, kad šalies sąjungininkai, įskaitant Vakarų Vokietiją, prisidėtų prie karinės veiklos. Po II pasaulinio karo būtų netikslinga išdėstyti Vokietijos karines grupes užsienyje, todėl vakarų Vokietijos federalinis kancleris Liudvikas Erhardas  pasiūlė idėją, kad Vakarų Vokietija galėtų nusiųsti į Vietnamą laivą ligoninę. Šis laivas gydytų civilius pacientus, bet tam tikrose situacijose, jei reikėtų, taip pat galėtų pasirūpinti kariais. Laivas buvo visiškai neutralus ir priimdavo ligonius iš Pietų Vietnamo ir FNL partizanų grupių.

Taigi, keltas „Helgoland“ buvo pertvarkytas į laivą ligoninę su trimis operacinėmis ir 150 lovų. Laive buvo įrengtos chirurgijos, vidaus ligų, ginekologijos ir radiologijos punktai. Taip pat buvo įrengtos laboratorijos patalpos ir rentgeno aparatai. Didžiąją dalį įgulos sudarė personalas iš Vokietijos, tačiau į darbą taip pat buvo priimamos vietnamiečių slaugės, siekiant palengvinti ligonių ir vokiečių personalo bendravimą. Pietų Vietnamo sveikatos priežiūros sistema beveik žlugo karo metais. Ligoninėse trūko personalo, energijos tiekimas buvo nestabilus, o higienos sąlygos buvo baisios. Tokiu laikmečiu „Helgoland“ tapo žinomas kaip „Ship of Hope“ („Vilties laivas“).

Nuo 1966 metų rudens keltas „Helgoland“ buvo pastatytas Pietų Vietnamo sostinėje, Saigone. Praėjus maždaug metams, jis buvo perkeltas į Da Nangą. Saigone jau buvo sutelkti geriausi šalies sveikatos priežiūros ištekliai, todėl Da Nange jų reikėjo daugiau. Kelis metus vokiečių personalas gydė vietnamiečius pacientus, sergančius įvairiomis ligomis, tame tarpe tuberkulioze. Laivo personalas matė karo baisumus, susidurdami su apdegusiais, nukentėjusių nuo minų ir kitais sužeistaisiais. Rūpinimasis sunkiai sužeistais žmonėmis ir našlaičiais stipriai paveikė vokiečių personalą.

„Helgoland“ atliko laivo ligoninės funkciją. Tačiau jame buvo sunku dirbti dėl siaurų koridorių ir laiptų. Saugumo tikslui laivas dažnai išplaukdavo į jūrą ir mesdavo inkarą nakčiai. Ramiajame vandenyne prasidėjus taifūnams, stiprus mažojo laivo supimas tapo problema žmonėms, kurių buvo lūžusios kojos. Tačiau sveikatos priežiūros misija buvo sėkminga, kadangi buvo išgelbėta daugybė vietnamiečių gyvybių. 1966 – 1971 metais iš viso buvo hospitalizuota 11,000 pacientų, dar 200,000 pagalba buvo suteikta pirmosios pagalbos punkte.

Keltas „Stena Finlandica“

Nuo 1970 metų pradžios buvo aišku, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pralaimi karą ir planuoja atsitraukti. Tai pat tai reiškė, kad 1971 metų rudenį „Helgoland“ turėjo grįžti namo. Įvykus netikėtiems įvykiams, laivas buvo parduotas „Stena Line“ Kylyje. 1972 m. kovo 30 dieną perėmus laivą, jo pavadinimas pakeistas į „Stena Finlandica“. Be abejo, laivas vėl buvo rekonstruotas į keleivinį keltą. Tik nuo 1972 m. birželio 7 d. jis pradėjo kursuoti Stockholm – Mariehamn. Šiame maršrute „Stena Finlandica“ pakeitė palyginti jauną keltą „Poseidoną“.

Stena Line buvo svarbu paleisti didesnį keleivinį laivą maršrutu iš/į Mariehamną. Konkurencija buvo didelė, kadangi 1971 – 1972 metais „Åland Line“ paleido stambius, patrauklius laivus „Princess“ ir „Baronessan“ tarp Stokholmo ir Mariehamno. „Stena Finlandica“ atvirame denyje buvo įrengtas restoranas su švedišku stalu, du keleiviai salonai ir kokteilių baras su šokių aikštele. Valčių denyje veikė kavinė ir parduotuvės. Taip pat ten buvo daug sėdimų vietų, bet nebuvo kajučių pasirinkimo.

 

Kruizai „Butterfahrt”

Kelis 1973 metų žiemos mėnesius „Stena Finlandica“ plaukiojo maršrutu Kiel – Korsör, kol keleivių srautas į Alandų salas buvo nedidelis. Tačiau maršrutais Suomijoje jis plaukiojo tik dvejus metus. Aukštos krovinių pervežimo kainos ir naftos normavimo/apribojimo rizika privertė „Stena Line“ išnuomoti „Stena Finlandica“ Liubeke įsikūrusiai „Förde Reederei Seetorustik GmbH“. Pakeitus kelto pavadinimą į „Baltic Star“, jis buvo paleidžiamas kursuoti maršrutu Travemünde – Rödby. Šio tipo kelionės Vokietijoje buvo vadinamos „Butterfahrt” – kelionės, kurių metu keleiviai iš Vokietijos galėjo nusipirkti ir parsivežti bakalėjos prekių iš Danijos, kadangi maisto prekių kainos Danijoje buvo žemesnės.

Jeigu iki tol „Helgoland“ klajojo po pasaulį, tuo metu jis tapo tikru nuolatiniu Travemünde lankytoju, dabar kaip „Baltic Star“, kur ją dažnai matydavo doke iš Švedijos atplaukiantys laivai. Tam tikru laikotarpiu jis taip pat plaukiojo maršrutu Travemünde – Warnemünde, jungiančiu du klasikinius jūros kurortus.

Kruizinį keltas su  „Galapagos Legend“

Po metų „Baltic Star“ buvo parduotas Kaimanų saloms. Jis buvo pertvarkytas į kruizinį keltą su 98 kajutėmis. „Galapagos Legend“ pavadinimu jis pradėjo plaukti į kruizus iš Ekvadoro aplink Galapagų salas. 54 metų amžiaus keltas iki šiol plaukioja šiuo maršrutu. Jo savininkas apibūdina jį taip:

„Šis didingas keltas turi „Užkerėtųjų salų“ žavesį. Jis pakankamai mažas, kad užtikrintų jaukią aplinką keliaujant su draugais ar šeima. „Galapagos Legend“ siūlo daugybę patogių ir erdvių zonų. Fantastiški viršutiniai deniai suteikia Jums galimybę pasigrožėti salų flora ir fauna arba pasimėgauti ant grotelių kepta mėsa ar saulės spinduliais prie baseino“.

Atrodo, kad „Ship of Hope“ pavirto svajonių kruiziniu laivu.

Norime padėkoti mūsų ekspertams Anders Bergenek ir Rickard Sahlsten už šį išsamų pasakojimą ir puikias nuotraukas. Būdami „Klubb Maritim“ nariai, jie veda mūsų archyvus ir pasidalija įdomiais pasakojimais.

 

Faktai apie keltą „Stena Finlandica“

  • 91.5 x 14.3 x 3.9 m
  • 2,746 brt, 464 tdw
  • 2 x Klöckner-Humboldt-Deutz RBV12M350, 6,000 hp, 19 mazgų.
  • 1,500 kel. 
  • 0 kajučių.

Laikas keliauti su „Stena Line“!

Liucija Rušinskaitė

Sveiki! Dirbu „Stena Line“ jau ne pirmus metus, todėl norisi su Jumis pasidalinti idėjomis, kodėl verta keliauti mūsų keltais ne tik darbo, bet ir pramogų bei kultūrinio pažinimo tikslais. :)

Rašyti komentarą

Jūsų el paštas nebus publikuojamas

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.